Trečdalio komandų burtuose nebus
2015 metų Europos pirmenybių burtai bus ištraukti kitą mėnesį, bet aštuonios komandos jau žino, kur pradės rugsėjo 5-20 dienomis vyksiantį turnyrą.
Dėl užsitęsusių neramumų nusprendus perkelti varžybas iš Ukrainos, čempionato šeimininkėmis tapo keturios šalys: Prancūzija, Kroatija, Vokietija ir Latvija.
Pasiruošti pirmenybėms jos turi per trumpesnį nei įprasta laiką, todėl Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) valdyba praėjusią savaitę sutiko suteikti organizatoriams tam tikrų finansinių garantijų.
Siekiant užpildyti arenas ne tik per šeimininkų rungtynes, čempionato rengėjai savo nuožiūra galėjo pasirinkti po vieną komandą, su kuria varžysis toje pačioje grupėje.
Į Prancūziją, rengsiančią ir pirmo etapo, ir finalines varžybas, keliaus Suomijos rinktinė ir tūkstančiai paūžti mėgstančių šios šalies krepšinio mėgėjų, vokiečiai pasirinko didžiausią tautinę mažumą šalyje sudarančius turkus, kroatai – kaimynus slovėnus, o latviai nusprendė pasikviesti estus.
Rėmėsi paprastu išskaičiavimu
Kodėl LBS pasirinko šiaurinius, o ne pietinius kaimynus, kurie 2011 metais buvo užtvindę Rygą, kuomet joje dėl pasaulio pirmenybių aukso kovėsi Lietuvos jaunimo rinktinė su Jonu Valančiūnu priešakyje?
„Deja, mūsų partnere galėjo tapti tik viena šalis. Tam, kad turnyras Rygoje būtų sėkmingas, būtina pritraukti tiek sirgalių, kiek tik įmanoma. Jei lyginsime Lietuvą ir Estiją pagal krepšinio populiarumą, aistruolių įpročius keliauti paskui savo rinktinę ir atstumus iki Rygos, vaizdas bus beveik vienodas. Pasirinkome Estiją, nes manome, kad pirmas etapas ten kels didesnį susidomėjimą nei Lietuvoje. Daugelis lietuvių nuo pat mažumės įpratę matyti savo komandą kovojančią dėl medalių, todėl iš anksto planuosis keliones į finalinį etapą Lilyje“, – aiškino E. Šnepas.
Estijos krepšinis pastaraisiais metais išties susigrąžina sovietmečiui būdingą populiarumą. Į Europos pirmenybes Tiito Sokko treniruojama nacionalinė komanda prasibrovė po 14 metų pertraukos, tad tautiečių sugrįžimas tarp elito į Rygą turėtų privilioti būrius estų. Organizuoti sirgalių žygį į Latviją ruošiasi ir Estijos krepšinio federacija.
LBS estams jau rezervavo po 3,5 tūkst. bilietų į kiekvienas rungtynes, kurias Rygoje žais T. Sokko auklėtiniai.
Tiesa, lygiai taip pat skaitlingos sirgalių armijos latviai lauktų atvykstant ir iš Lietuvos, jei ištraukus burtus ši patektų į tą pačią grupę.
Spręsdama, kurią iš Baltijos šalių pasirinkti partnere, LBS rėmėsi elementaria tikimybių teorija.
Jono Kazlausko auklėtiniai yra pirmame burtų krepšelyje kartu su Ispanija bei dviem grupės varžybas rengsiančiomis šalimis: Prancūzija ir Kroatija. To paties krepšelio ekipos žaisti viename pogrupyje negali, todėl lietuviai keliaus į Rygą arba Berlyną.
Tuo metu tikimybė, kad burtai atsiųs į Latviją estus, buvo dvigubai mažesnė, mat keturios komandos iš paskutinio pagal pajėgumą šešto krepšelio bus padalintos į grupes be jokių išankstinių sąlygų.
„Mes vis dar viliamės, kad visos trys Baltijos šalių ekipos žais Rygoje. Tiesiog tikimybė per burtus gauti lietuvius – didesnė nei estus“, – neslėpė E. Šnepas.
Nenorėjo į kompaniją gauti rusų?
Aiškindamas DELFI, kodėl skyrė pirmenybę estams, vienas LBS vadovų minėjo ne tik ekonominius, bet ir sportinius argumentus.
Nors jų E. Šnepsas nedetalizavo, nesunku nuspėti, dėl ko latviams labiau apsimokėjo Ainaro Bagatskio vadovaujamai rinktinei varžove parinkti Estiją.
Kartu su pastarąja šeštame burtų krepšelyje atsidūrė Islandija, Olandija ir Rusija. Nors paskutiniai dveji metai tarptautinėje arenoje rusams buvo košmariški, surinkusi pajėgiausią sudėtį ir išsprendusi vidines problemas, šios šalies ekipa rūpesčių galėtų pridaryti toli gražu ne tik latviams.
Primename, kad Europos čempionato burtai bus ištraukti Paryžiuje gruodžio 8 dieną.
Anot E. Šnepo, grupės turnyro, vyksiančio per 11 tūkst. žiūrovų talpinančioje Rygos arenoje, biudžetas sudarys mažiausiai 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų).
1,2 mln. eurų latviams teko pakloti „FIBA Europe“ vien už teisę rengti varžybas.
Oficialiai perkelti žemyno pirmenybes iš Ukrainos nuspręsta praėjusį rugsėjį. Paklaustas, ar metų organizatoriams pakaks tinkamai pasiruošti turnyrui, E. Šnepas tuo neabejojo.
„Kai Rygoje vyko 1937 metų čempionatas, jam buvo pasirengta per 9 mėnesius, nors tada mieste nebuvo nė vienos padorios krepšinio salės. Dabar turime ir areną, ir daugiau laiko, ir išvystytą turistininę infrastruktūrą. Žinoma, nieko atidėlioti nesiruošiame ir su „FIBA Europe“, šalies vyriausybe bei sostinės savivaldybe aktyviai ruošiamės krepšinio šventei“, – patikino LBS generalinis sekretorius.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
