„Rytas“ galutinėje rikiuotėje galėjo likti ir su bronza, mat dalis klubų lemtingame LKL valdybos posėdyje siūlė fiksuoti rezultatus po dviejų ratų. Pagal tokią rikiuotę „Rytas“ būtų likęs trečias, o vicečempiono titulas – Panevėžio „Lietkabeliui“.
„Rytui“ palankesnė buvo situacija po 24 turų. Bet anot R. Jaručio, antros vietos apdovanojimas neturi skonio, vertės ir emocijų, kurias krepšinio bendruomenė prarado nutraukus LKL čempionatą.
Klubo direktorius džiaugėsi per visą sezoną neatleidęs nei vieno žaidėjo, nereikėjo mokėti jokių kompensacijos mokesčių, o to „Ryte“ nėra buvę eilę metų.
„Laikiausi strategui duoto pažado. Neeilinis sezonas ta prasme, kad nei krepšininkai, treneriai sezono metu nesikeitė, nors buvo nelengva, norėjosi rezultatų, o lūkesčiai dėl legionierių visada yra didesni, ne veltui kartais pasigirsdavo mano kritika jiems“, – apie sezoną kalbėjo R. Jarutis.
Anot klubo direktoriaus, dabar kalbėti apie „Ryto“ ateities gaires nėra aktualu, svarbiausia – visų sveikata.
– Kas kitame sezone tikrai galėtų žaisti „Ryte“, kas iš žaidėjų turi tą opciją kontrakte likti sostinės komandoje?, – paklausėme „Ryto“ direktoriaus R. Jaručio.
– Dabar nėra aktualiausia apie tai kalbėti, niekas nežino, kas bus už mėnesio. Atsiminkite, kad tokiose, kaip Italijos, Turkijos, Ispanijos lygose klubai gvildena išgyvenimo klausimus. Štai yra gandų, kad Italijoje trys klubai gali bankrutuoti. Tas pats yra Turkijoje.
Žinau, kad po LKL posėdžio Lietuvos klubų gretose net kalbų apie tai nėra. Viskas turėtų būti gerai. Tad šioje situacijoje yra aktualu kaip išgyventi, kaip neišnykti iš krepšinio žemėlapio.
Žinoma, aktualūs klausimai yra ir dėl žaidėjų, ir dėl trenerių, kurie atliko puikų darbą.
Sakykime, tas antros vietos apdovanojimas neturi skonio, vertės ir emocijų, kurios būtų finalo serijoje su „Žalgiriu“. Bet nereikia užmiršti, kad būtų laukęs pusfinalis, kuriame galėjo būti „Lietkabelis“ ar „Neptūnas“. Čempionatas buvo gana lygus ir įdomus, nežinia, kaip būtų pasibaigę.
Tačiau šiuo momentu svarbiausia žaidėjų, trenerių, sirgalių sveikata.
– Kokią įtaką nutrauktas čempionatas turėjo klubo piniginei? Netekote planuotų pajamų iš žiūrovų, ar gal sutaupėte užbaigus sezoną dviem mėnesiams anksčiau?
– Vienas didžiausių mūsų uždarbių kalbant apie lankomumą tai mūsų namų rungtynės su „Žalgiriu“. Mes jau pusfinalio seriją planavome žaisti „Siemens“ arenoje.
Pajamos iš bilietų, atributikos, TV transliacijų, rėmėjų. Dabar padėjus tašką sezone klubas tikrai patiria nuostolių. Šioje vietoje nėra laimėtojų.
Kažkas minėjo, kad klubai gali sutaupyti nemokėdami už likusius mėnesius algų, aš nenorėčiau su tuo sutikti.
Mes ir sirgaliai netenkame rungtynių, emocijų, atmosferos.
– Gal teko su strategu Dainiumi Adomaičiu kalbėti apie ateities planus, ar jis norėtų tęsti darbus „Ryte“?
– Dainius pagal kontraktą turi opciją likti klube kitiems metams. Jo atliktas darbas yra puikus, žinant kokia buvo situacija. Pernai „Ryte“ žaidė penki legionieriai, šiemet su gerokai mažesniu užsieniečių skaičiumi pasiekėme panašių rezultatų.
Objektyviai kalbant iškovoti Mindaugo Karaliaus taurę buvo sudėtinga, bet trenerių štabas ir žaidėjai sportine prasme visus reikalavimus įvykdė.
Kitas dalykas, kuris klubui yra labai svarbus, esame gal vienintelė LKL komanda, kuri neturėjo jokių žaidėjų atleidimų, nereikėjo mokėti jokių kompensacijų už kontraktų nutraukimą.
„Ryto“ komandos istorijoje – neeiliniai metai, neatsimenu tokių metų klubo istorijoje, kad per sezoną nepasikeistų nei treneriai, nei žaidėjai, nors tikrai buvo nelengva, kalbu apie legionierius.
Bet turime tai, ką turime, galime tuo pasidžiaugti. Svarbu klubo viduje patiems nepjauti grybo (šypsosi).
– Su žaidėjais jau atsisveikinta, paspaudėte vieni kitiems rankas?
– Susitinkame su jais, antradienį su Eimantu Bendžiumi buvau susitikęs, pirmadienį – su Mareku Blaževičiumi. Kažkas atvyksta daiktų pasiimti, palaikome ryšį, bendraujame.
Kažkas žiniasklaidoje svarstė, kad gal reikėjo čempionatą atidėti dviem savaitėms ir žiūrėti. Didžiausia kvailystė, nėra jokios logikos. Nekalbant apie valstybės karantiną, neturime sąlygų sportuoti, užsidarė sporto klubai, treniruočių salės, arenos. Apie kokią sportinę formą galime kalbėti, jei krepšininkas dabar gali nebent kur krosiuką lauke pabėgioti.
Kokia tikimybė, kad formą praradęs ir sugrįžęs ant parketo nepatirs traumos? Patys žaidėjai nenori treniruotis, nes egzistuoja užsikrėtimo galimybė.
Visose keturiose „Ryto“ komandose, tiek pagrindinėje, tiek „Perlo“ bei jaunimo ekipose, turėjome puikią atmosferą viso sezono metu, jokių konfliktų, jokių nesutarimų, tai didžiulis viso kolektyvo nuopelnas.
Džiugina „Perlo“ žaidėjai, kurie gali jau dabar papildyti pagrindinę komandą, bet iš jų aš norėčiau dar daugiau. Gal kažkas nesutiks su mano nuomone, bet jie gali būti dar geresni. Linkėčiau jiems dar daugiau ambicijų ir noro dirbti. Mane džiugina jų pasiekimai, bet galimybės yra kur kas didesnės.
