Tiesa, 1988 metų vasarą Atlantos „Hawks“ klubas svečiavosi Vilniuje, kuomet rengė parodomąjį turą po Sovietų sąjungą. „Vanagai“ sostinės Koncertų ir sporto rūmuose susikovė su Seulo olimpiadai besirengiančia Sovietų sąjungos rinktine.
Prieš kelias dienas Lietuvoje viešėjo NBA viceprezidentas Europos reikalams Jesusas Bueno Pascualis, kuris dalijosi savo žiniomis su Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentais.
Bendraudamas su „SportoTV.lt“ NBA atstovas teigė, kad atvežti komandą į Lietuvą yra įmanomas dalykas, tačiau reikalaujantis daug pastangų. Jis taip pat kalbėjosi apie NBA šou verslą, bendravimą su fanais, plėtimąsi į Europą, krepšinio infrastruktūrą bei kt.
– Į Lietuvą atvykote kaip vienas krepšinio vystymo seminaro pranešėjų. Kuo tokie renginiai svarbūs Lietuvai ir mūsų šalies krepšinio visuomenei? – „SportoTV.lt“ paklausė J. B. Pascualio.
– NBA organizacija – Europoje puikiai žinoma kaip krepšinio vystytoja. Mes esame pasišventę šiam reikalui. Lygoje stengiamės ugdyti net tik jaunus bei talentingus krepšininkus, bet ir krepšinio vadybininkus, žmones, kurie galėtų vadovauti kitiems klubams, federacijoms bei lygoms. Mums reikia tokių žmonių, kad galėtume sukurti tinkamai valdomus klubus bei tokiu būdu įdiegti pelningą sporto industriją.
Smagu atvykti į Lietuvą ir pasidalinti tuo, ką darome. Tikime, jog potencialūs ateities krepšinio vadybininkai gali iš to pasimokyti bei vieną dieną vadovauti klubams, lygoms ar kitoms krepšinio struktūroms. Tokie žmonės padės vaikams žaisti krepšinį, treneriams dirbti klubuose. Jie taip pat sukurs atmosferą, kurioje bus vystomas krepšinis.
– Esate NBA viceprezidentas Europos reikalams, tačiau ką ši organizacija veikia Europoje?
– NBA turi labai daug aistruolių, kurių nemažai yra ir Europoje, o krepšinio gerbėjai vis labiau nori susirišti su NBA įvairiais būdais. Turime NBA televiziją, skaitmeninius įrankius, bet mes norime priartinti ir pačią NBA organizaciją prie aistruolių. Norime gerbėjams atvežti renginius, NBA rungtynes, sukurti tokią atmosferą, kurioje galima mėgautis krepšiniu.
Mes esame įsipareigoję tai daryti, todėl bandome sukurti kuo daugiau NBA patirčių vietos fanams. Deja, į Europą negalime atvežti NBA čempionato rungtynių, kadangi tai JAV lyga. Mąstome apie ateitį, tačiau tam dar nepribrendo laikas. Tiesa, dirbame ties tuo, jog galėtume europiečiams suteikti kuo daugiau NBA pramogų čia, Europoje.
– Krepšinio taisyklės Europoje ir JAV vienodėja, tačiau koks išlieka esminis skirtumas, kalbant ne tik apie patį krepšinį, bet ir apie jo valdymą?
– Kaip ir sakėte, krepšinio taisyklių atžvilgiu tampame vis labiau panašūs. Manau, ateityje pasieksime tokį lygį, kuomet žaidimas čia ir anapus Atlanto beveik nesiskirs. Krepšinio gerbėjams panašios krepšinio taisyklės įneša mažiau sumaišties, suprantant patį žaidimą, kalbant apie nacionalinius čempionatus, FIBA turnyrus, Eurolygą ar pačią NBA.
Iš esmės, krepšinis tampa globalesne sporto šaka. Visame pasaulyje visi žaidžia krepšinį. Dauguma gerbėjų puikia supranta taisykles ir jie žaidžia krepšinį nepaisant visko. Žinoma, norėtume, jog krepšinyje taisyklės būtų visiškai vienodos. Kaip bebūtų, mums svarbiausia, jog žmonės mėgautųsi krepšiniu, dalintųsi emocijomis. Tą stengiamės įdiegti Europoje bei likusiame pasaulyje. Smagu, jog yra tokie turnyrai kaip Eurolyga, stiprus nacionalinius čempionatus ar FIBA pasaulio čempionatą, kuris vyks kitąmet.
NBA turi daug krepšinio infrastruktūros ir renginių, per kuriuos žmonės gali mėgautis krepšiniu. Aišku, smagu, jog yra skirtingi turnyrai, kuriuose krepšinio gerbėjai gali atrasti savitus dalykus. Tada žmonės gali mėgautis nacionalinės rinktinės žaidimu ir NBA čempionatu, pavyzdžiui, sekti Jono Valančiūno žaidimą rinktinėje, o dabar stebėti jo žaidimą Toronto „Raptors“ ekipoje. Kaip bebūtų, atmetus viską, tai tik žmonių noras sekti žaidimą bei dalintis emocijomis su kitais visame pasaulyje.
– Daugelis mano, jog JAV žmonės į NBA mačus eina ne tiek pažiūrėti ne tik krepšinio kovų, bet ir šou, kuris vyksta rungtynių metu. Kokie yra europiečių poreikiai?
– Kiekvienais metais matome vis daugiau pramogų krepšinio arenose, kalbant ne tik apie NBA, bet ir apie Eurolygos mačus ar nacionalinių čempionatų susitikimus. Manau, kad krepšinis nuostabi sporto šaka, todėl žmonės eina į krepšinio mačus ne tik vieni, bet ir šeimomis – pažiūrėti krepšinio bei papramogauti. Tai sukuria krepšiniui pridėtinę vertę.
NBA bene pirma suderino krepšinį ir šou dalį, tačiau tokios tendencijos ateina ir į Eurolygą, nacionalinius čempionatus bei kitas sporto šakas – rankinį, automobilių lenktynes. Visi stengiasi pridėti tam tikrą pramogų prieskonį į savo aplinką ir, manau, jog tai yra teigiamas žingsnis.
– Pastaruoju metu NBA komandos keliavo po Europos šalis: Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Vokietiją. Ko reikia, kad tokia šalis kaip Lietuva galėtų prisitraukti NBA komandą?
– Kodėl gi ne? Jeigu būtų galimybė, į Europą atgabentume kuo daugiau daugiau NBA ekipų. Norėtume jas parodyti daugeliui Senojo žemyno šalių. Kaip bebūtų, tai yra sudėtingas procesas. Turime tik 30 ekipų ir žmonės visame pasaulyje reiškia norą pamatyti kuo daugiau NBA komandų mačų. Dėl šios priežasties turime keliauti į Taivaną, Filipinus, Meksiką, Braziliją.
Europoje mes aplankėme Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Turkiją. Galbūt ateityje aplankysime ir Lietuvą. Vienintelė problema – mes negalime kasmet vežti komandų į 50 valstybių. Kartais yra sunku nukakti ir ten, kur daugybė fanų norėtų pamatyti NBA ekipas. Lietuva – unikali šalis, kurioje krepšinis – sportas numeris vienas. Čia visi seka krepšinį ir visi juo kvėpuoja. Ne išimtis, jog ir čia NBA turi daug fanų, todėl ateityje visko gali būti.
– Galbūt kitiems metams galėtume užsisakyti „Raptors“ komandą?
– Su komandomis turime susitarimus. Komandos į užjūrio valstybes keliauja kas trejus metus. Taigi kitais metais „Raptors“ ekipa turėtų būti pasiruošusi keliauti. Tiesa, nežinojome ar jie galėtų atvykti į Lietuvą, tai priklauso nuo komandos.
– Jūsų pranešimo temos pristatyme teigiama, jog sporto industrija keičiasi. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
– Su sporto industrija keičiasi ir krepšinio aistruoliai. Gyvename globalizacijos laikotarpyje. Visi turi išmaniuosius telefonus ir tik vienu ekrano paspaudimu galima sekti NBA čempionatą būnant ir čia, Lietuvoje. Išmaniosios technologijos ir komunikacija suteikia galimybę krepšiniui ir NBA keliauti po visą pasaulį. Išnaršyti kiekvieną kampelį. Technologijos sąveikauja su rungtynių pateikimu. Taip leidžiama pateikti gausybę informacijos iš NBA susitikimų ir leisti aistruoliams pajausti lygos pulsą skirtingais aspektais.
Anksčiau buvo tik televizija, tačiau dabar galima sekti įspūdingiausias rungtynių akimirkas internete, stebėti NBA kanalą ar naudotis išmaniųjų įrenginių NBA programėle. Savo gerbėjams suteikiame vis daugiau NBA potyrių. Pasaulis keičiasi ir krepšinio gerbėjai nori turėti visą informaciją apie NBA savo kišenėje. Turime būti pasiruošę dideliems aistruolių reikalavimams. Turime pateikti patrauklų turinį, bendrauti su žmonėmis socialiniuose tinkluose, įtraukiant lygos, komandų atstovus, krepšininkus.
Internete turime daugiau nei 450 milijonų gerbėjų. Įsivaizduokite, kokios diskusijos nuolat vyksta šioje erdvėje, todėl turime būti tam pasiruošę – bendrauti ir nuolat būti prisijungę prie gerbėjų rato. Pasaulis juda šia kryptimi, todėl ir NBA neatsilieka.
– Anksčiau teko skaityti straipsnių, jog NBA gali plėstis į Europą. Aišku, tai gali skambėti tik kaip utopija, bet ar jūsų manymu yra galimybė, jog kažkada ateityje Senojo žemyno komandos žais NBA?
– Nežinia. Naujosios technologijos mums padeda pažinti pasaulį. Galbūt ateityje lėktuvai bus greitesni. Dabar atstumas tarp Niujorko ir Londono įveikimas per septynias valandas. Galbūt kada nors skrydžio laikas dar labiau sutrumpės. Tiesa, didžiausi iššūkiai, kalbant apie Europos integraciją į NBA, yra susiję su arenomis bei pačių NBA rungtynių patiekimu.
Manau, jog mūsų renginiai yra aukšto lygio, todėl kitose arenose vykstantys NBA renginiai taip pat turėtų būti labai aukšto lygio. Todėl turėtume turėti labai geras arenas. Deja, visoje Europoje tokių arenų nėra daug: „O2“ arenos Londone bei Berlyne, turime puikią Kauno „Žalgirio“ areną, Turkijoje yra Stambulo „Fenerbahce“ rūmai, Paryžiuje rekonstruojama arena, kuri žada būti labai aukšto lygio. Dėl tokių kylančių bei esamų arenų, ateityje bus galima šį klausimą ir plėtoti.
