Taktinė žvalgyba iki pertraukos, smūgis trečiame kėlinyje ir kontroliniai šūviai paskutiniajame – geriausiai besiginanti Eurolygos komanda įstengė sumažinti „Žalgirio“ rezultatyvumą, bet ne tiek, kad išvengtų praėjusią savaitę Kaune viešėjusių Bolonijos „Virtus“ ir Vitorijos „Baskonia“ likimo.
„Rungtynių pradžioje nepataikėme gal dešimties metimų nedengiami ir pradėjome strigti. Tada pasakiau žaidėjams: įmeskite du tritaškius, ir tarsime „grazie, arrivederci“ (išvertus iš italų kalbos – ačiū, viso gero – Delfi).
Atvėrėme flangus varžovų gynyboje ir tai padarėme, o paskui arena pastūmė mus žaisti virš galimybių ribų. Darėme daug klaidų, bet tebūnie, jei tik visada žaisime su tokia energija“, – komentavo A. Trinchieri.
„Olimpia“ du kartus bandė kilti į kovą antroje susitikimo dalyje, o lemiamą svečių šturmą, kai jie pataikė keturis tolimus metimus paeiliui, pirmiausia padėjo atlaikyti Edmondo Sumnerio atsakymai kitoje aikštės pusėje.
Iš viso gynėjas surinko 17 taškų per 15 žaidimo minučių.
„Mačiau, kad pabaigoje žiūrovai jam plojo atsistoję – ką gi, tų ovacijų Edmondas nusipelnė. Žinote, po tiltu turi nutekėti vandens, kol kažkas įvyksta – noriu pasakyti, kad viskam reikia laiko. Atvykęs į Eurolygą jis sužaidė daug blogų rungtynių, dažnai klydo, prisirinkdavo nereikalingų pražangų.
Buvau jam griežtas, bet dabar atrodo, kad atėjo atpildo laikas. Tarsi ką tik būtume pasipildę visiškai nauju žaidėju. Džiugu, nes jis – labai pozityvus, malonus, visada besišypsantis žmogus“, – atsiliepė A. Trinchieri.
Savo atkarpas efektyviai išnaudojo ir kitas atsarginis gynėjas – 10 taškų pridėjęs Lukas Lekavičius.
Tai, kaip „Žalgirio“ mažylis sugeba pagyvinti komandos žaidimą, A. Trinchieri apibūdino vaizdingai.
„Jis – mūsų mikrobangų krosnelė. Primena man Vinnie Johnsoną iš senų laikų Detroito „Pistons“. Išeina po keitimo, pataiko savo tritaškį ir grįžta atgal ant suolo vienoda veido išraiška. Galiu jį įsivaizduoti tik dviejuose vaidmenyse: arba būtent tokio taškų rinkėjo, arba serijinio žudiko. Jis žino, kad aš jį mėgstu“, – šyptelėjo italas.
Tuo metu pagrindinis motoras Keenanas Evansas kaip buvo, taip ir išliko kauniečių stabilumo garantu.
Eilinį kartą didžiąją dalį iš savo 20 taškų amerikietis sušaudė antroje rungtynių dalyje.
„Lyderiai visada stengiasi pirma išjudinti visą komandą. O kai aikštė prieš juos „atsiveria“, ateina laikas svarbiausiems metimams. Keenanas pasitiki savo komandos draugais, ir kai jie žaidžia agresyviai, jis pats ilgiau gali išlikti šviežias. Šįkart jis sulaukė akimirkos, kai milaniečiai pradėjo keistis dengiamaisiais, ir tuomet nuostabiai užpuolė jų aukštaūgius.
Jeigu jis taip žaistų nuo pat pirmų minučių, mačas jam būtų labai ilgas. Aš irgi visada stengiuosi regėti bendrą paveikslą, man irgi Keenano labiausiai reikia rungtynių pabaigoje. Puiku, kad jis yra protingas žaidėjas ir labai palengvina darbą savo treneriui“, – dėstė A. Trinchieri.
Jo auklėtiniai vis dar išlieka lenktynėse dėl vietos preliminariame atkrintamųjų varžybų etape, į pretendentų eilės galą dabar jau stumtelėję tą patį „Olimpia“ klubą.
Vis dėlto A. Trinchieri vengia kurstyti stebuklo viltis.
„Pabūsime kaip Pelenė – leiskite pasidžiaugti bent iki vidurnakčio, o tada pradėsime galvoti, ką dar reikia nuveikti. Dabar man svarbiausia, kad šansų vis dar yra. Nedaug – bet geriau nedaug nei nieko“, – kalbėjo 55-erių treneris.
Šeimininkams ketvirtadienį vis dar trūko traumuotų Rolando Šmito ir Karolio Lukošiūno, svečiai negalėjo pasitelkti Giampaolo Ricci ir Billy Barono.
Primename, kad pirmojo rato tarpusavio dvikovą, praėjusį lapkritį vykusią Milane, kauniečiai laimėjo 83:70.
Per visą istoriją komandos susidūrė 23 sykius, Lietuvos klubo sąskaitoje dabar – 13 pergalių.
Po savaitės „Žalgiris“ priešpaskutiniame Eurolygos ture aplankys „Monaco“ (Prancūzija) su Donatu Motiejūnu.
