Žaisti pradėjo vėlai
24-erių įžaidėjas per 4 lapkričio mėnesio rungtynes vidutiniškai surinkdavo net po 35,5 naudingumo balo. Apie šio žaidėjo svarbą savo komandai byloja ir aikštėje praleistas laikas – vidutiniškai 39 minutės.
Savo kelią krepšinyje J. Košys pradėjo gana vėlai – 8-oje klasėje. Sporto pagrindų jį mokė trenerė Reda Vaškienė, paskui Arūnas Radavičius.
„Pabaigęs mokyklą pradėjau studijuoti Kauno kolegijoje. Ten buvo didelė atranka, bet treneris Rolandas Rakutis mane paėmė į pirmą komandą. Studijų metais įgavau tikrai daug patirties. Po mokslų grįžus į Šilalę, su komanda žaidėme Mažų miestelių lygoje, ten iškovojome antrą vietą ir nusprendėme pereitį į RKL. Štai jau trečią sezoną kaip čia rungtyniaujame ir siekiam pagrindinio savo tikslo – patekti į A divizioną. Jau praėjusiame sezone tikėjome, kad galim tai padaryti, bet suklupom pusfinalyje“.
Krepšininkas pripažino, kad į savo gretas jį kviečia ne tik kiti RKL klubai, bet ir aukštesnės, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandos, o ypač – kaimyninė „Šilutė“.
„Buvau nuvažiavęs į Šilutę prieš sezoną. Gal būčiau ir sutikęs žaisti, bet kiekvieną dieną vykstančios treniruotės trukdytų darbui, o ir laisvo laiko visai neliktų. Taigi, susidėliojau viską ir nusprendžiau likti „Lūšies“ komandoje. Daug geriau, kai galiu suderinti savo mėgstamą sportą su kita svarbia veikla. Krepšininko karjera yra laikina, tad dėl krepšinio mesti darbą nematau prasmės“, – sakė Tauragės kriminalinėje policijoje dirbantis J. Košys.
Apdovanos už nuopelnui sportui
Taip sutapo, kad Šilalės lyderis gruodžio mėnesį bus apdovanotas dukart. Krepšininkui atiteks specialus RKL mėnesio žaidėjo prizas – Natural Pharmaceuticals-RKL marškinėliai, o Šilalės bendruomenė gruodžio 10 d. J. Košį apdovanos už nuopelnus rajono sportui.
„Esu gimęs, augęs Šilalėje, tad komanda man labai svarbi. Smagu, kai vietos sirgaliai pažįsta ir ateina palaikyti. Man daug svarbiau čia žaisti nei kur kitur“, – kalbėjo Šilalės komandos lyderis.
„Lūšies“ treneris Edmundas Venckus pasakojo, kad J. Košys yra vienas svarbiausių komandos žaidėjų ir džiaugėsi, kad ištikimybė savo gimtajam miesteliui išlaiko jį komandoje: „Pažįstu Justą nuo pat klubo įkūrimo, tai jau 6 metai. Viena svarbiausių asmeninių jo savybių – patriotizmas savo rajonui. Dar prieš šį sezoną jį kvietė net trys komandos, tačiau jis nesudvejojo ir liko pas mus“.
„Justo niekada nereikia raginti ateiti į treniruotes ar rungtynes, jis labai atsidavęs komandai ir skiria visas jėgas žaidimui. Paskutinėse rungtynėse gavo traumą ir vos išėjo iš aikštelės, bet sukaupė jėgas ir po 5 minučių vėl grįžo į aikštę. Tai mums yra kertinis žaidėjas, jis tai supranta ir atiduoda visą save. Neduok Dieve, patirtų rimtesnę traumą“, – kalbėjo E. Venckus.
