Vilniečiai desperatiškai blaškėsi, ieškodami veiksmingų priešnuodžių, bet nieko nepešė – „Žalgiris“ jiems buvo pernelyg galingas varžovas.
Ketvirtose ir paskutinėse LKL finalo rungtynėse į kovą žengė Simas Jasaitis, 14 minučių aikštėje praleido Artūras Valeika, o ligšiolinis komandos lyderis Antanas Kavaliauskas beveik visas rungtynes leido ant suolo, pagaliau sugebėjimą pataikyti iš toli prisiminė Gediminas Orelikas, „Lietuvos rytas“ pabandė agresyviai dvigubinti gynybą prieš žaidėją su kamuoliu, bet galiausiai viskas baigėsi taip, kaip ir tris kartus prieš tai – „Žalgirio“ pergale (85:77).
Tiesa, be A. Kavaliausko verstis teko dėl pastarojo traumos – vidurio puolėjas prieš rungtynes susižeidė koją.
Anot M. Nicola, negalavo ir kiti žaidėjai.
„Kšyštofas Lavrinovičius turėjo traumelę, Mindaugas Lukauskis, Adas Juškevičius – taip pat. Bet visi kovojo, sunkiai dirbo. Liūdna, kad nelaimėjome nė vienų rungtynių“, – dėstė specialistas iš Argentinos.
Nepaisant iškalbingo finalo serijos santykio, M. Nicola neatrodo, kad oponentai buvo pranašesni visa galva. „Lietuvos ryto“ treneris pripažino, kad žalgiriečiai nusipelnė laimėti, bet dūsavo dėl praleistų progų išsivežti pergalę iš Kauno pirmų rungtynių pabaigoje ir trečio mačo pratęsime.
„Mes tikėjome savo jėgomis ir bandėme, bet nebuvome pakankamai tvirti psichologiškai“, – sakė M. Nicola, kurio nuomone, „Lietuvos rytas“ buvo vertas bent vienos pergalės finale.
Paklaustas apie tolesnius planus ir komandai reikalingus pokyčius, M. Nicola purtė galvą.
„Apie tai negaliu kalbėti. Visų pirma, gal tai nebebus mano reikalas, manęs čia kitą sezoną gal jau nebebus. Žinoma, aš noriu likti, bet dabar negaliu apie tai galvoti, esu per daug liūdnas ir supykęs. Man reikia pailsėti“, – kalbėjo vasarį Virginijų Šeškų „Lietuvos ryto“ vairininko poste pakeitęs treneris.
Vilniečiai LKL čempionais yra tapę penkis kartus, o paskutinį sykį titulu džiaugėsi 2010 metais. Pernai jie tenkinosi LKL bronzos medaliais.
