Geriausio mėnesio žaidėjo rinkimuose M. Kalnietis aplenkė Nymburko ČEZ puolėją Radoslavą Rančiką, „Doneck“ komandos gynėją Ramelą Curry, Kauno „Žalgirio“ puolėją Mindaugą Kuzminską ir „Chimki“ ekipos gynėją Vitalijų Fridzoną.
Vasario mėnesį „Lokomotiv“ Vieningoje lygoje laimėjo visus tris mačus. Per juos M. Kalnietis vidutiniškai pelnė 19,7 taško (pataikė 70 proc. tritaškių), atliko 5,7 rezultatyvaus perdavimo, atkovojo 4,3 ir perėmė 1,7 kamuolio.Lietuvis vasario mėnesį per rungtynes surinko vidutiniškai po 24 naudingumo balus.
Naudingiausias Vieningosios lygos vasario mėnesio žaidėjas M. Kalnietis atsakė į leidinio „Sport Ekspres“ klausimus.
Vasario mėnesį jūsų rezultatyvumas dažnai viršijo dviženklį skaičių, o rungtynėse Krasnojarske pelnėte net 35 taškus. Kaip jums tai pavyko?
Mūsų komandos žaidimo sistema yra tokia, jog didesnę laiko dalį kamuolį turiu aš arba Nickas Kalathesas. Mums patikėti sprendimų priėmimai, tad turime daug galimybių atakuoti. Krasnojarske po keleto pataikytų metimų pajutau didesnį pasitikėjimą ir ėmiau dažniau imti iniciatyvą į savo rankas.
Žinoma, tokie įdomūs dalykai dedasi ne kiekvienose rungtynėse. Pagrindinis prisiminimas iš rungtynių su „Jenisejumi“ ne tai, jog žaidžiau labai rezultatyviai, o tai, jog pasiekėme pergalę.
„Lokomotiv“ treneris Jevgenijus Pašutinas jūsų duetą su kitu įžaidėju N. Kalthesu pavadino perspektyviausiu Europoje. Ar konkurencija su Graikijos krepšininku netrukdo atskleisti visų savo galimybių?
Ne, nė trupučio. Nicko nelaikau savo konkurentu, mūsų santykiai yra puikūs. Per rungtynes mes abu aikštėje praleidžiame dagiau nei po pusvalandį. Šiuolaikinaime krepšinyje daug komandų žaidžia su dviem įžaidėjais. Esant tokiai situacijai mes su Nicku dažnai keičiamės vaidmenimis – tai jis pradeda atakas, tai aš.
Puiku, jog komanda turi keletą aukšto lygio įžaidėjų. Tai reiškia, jog treneris turi galimybę kuriam nors iš mūsų suteikti pilnaverčio poilsio, o komandos žaidimas tuo metu nenukenčia.
Kaip jums patinka gyvenimas Krasnodare? Juk prieš tai gyvenote tik Kaune?
Viskas man čia patinka. Žinoma, labai padėjo tai, jog komandoje jau buvo Simas Jasaitis. Jis padėjo man išspręsti daugybę buities klausimų, o kartais dirba ir mano vertėju. Dar toli gražu ne viską galiu pasakyti rusiškai.
Pagrindinis skirtumas, palyginus su gyvenimu Kaune, yra tai, jog čia nėra nuolatinio dėmesio. Ką čia daug kalbėti – nuo atvykimo į Rusiją tai tik antras mano duodamas interviu.
Galiu ramiai jaustis ir gatvėje. Kai einu į parduotuvę niekas į mane nerodo pirštu ir neprašo nusifotografuoti. Neįsivaizduojate, koks tai yra palengvėjimas. Galiu gyventi paprastai, o Lietuvoje apie tai galėjau tik pasvajoti. Rinktinės žaidėjams Lietuvoje neleidžiama ramiai praeiti.
Jūsų perėjimo istorija iš „Žalgirio“ į „Lokomotiv“ komandą atrodė keistoka. Kolegos iš Lietuvos užsiminė, jog palikote Kauno komandą dėl nesutarimų su Vladimiru Romanovu.
Ką galite pasakyti apie šiuos gandus?
Visiškai nesinori grįžti prie tos istorijos. Kas įvyko, tas įvyko. Niekam pykčio nelaikau ir galiu tik pasakyti, jog esu laimingas atsidūręs Krasnodare. Tačiau tiltai nesudeginti. Galbūt ateityje likimas susiklostys taip, jog dar turėsiu galimybę užsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius.
