– Ar suprantu teisingai – pats pasiprašei nutraukti kontraktą su klubu, kad galėtum žaisti Europoje? Papasakok savo istoriją, – L. Woodso paprašė žurnalistas.
– Pasiprašiau „Rockets“ komandos nutraukti sutartį, nes maniau, kad Europoje turėsiu daugiau galimybių žaisti. Dėkoju „Rockets“ ekipai, kad ji padėjo man tai padaryti.
Leiskite man paaiškinti: NBA yra geriausia pasaulio lyga ir kiekvienas žaidėjas norėtų joje rungtyniauti. Man labai pasisekė, kad turėjau progą joje žaisti ir tikiuosi kažkada grįžti. Žinau, kad taip gali nutikti, nes įpusėjus praėjusiam sezonui palikau Eurolygą ir prisijungiau prie „Rockets“ tuo metu, kai jie rengėsi atkrintamosioms varžyboms.
Šiame karjeros etape aš turiu daryti tai, kas man geriausia tiek finansiniu atžvilgiu, tiek mano karjeros galimybėms – noriu žaisti ir tobulėti.
Hiustone aš nebūčiau daug žaidęs, nes ten yra Yao Mingas. Vienintelis būdas parodyti savo talentą yra žaidžiant, o ne sėdint ant suolelio ir laukiant galimybės, kuri gali ir nepasirodyti.
– Be abejo, visi jauni krepšininkai svajoja žaisti NBA. Bet kai negavai progos atsiskleisti NBA, visai tinkama idėja pasirodė ir žaidimas užsienyje. Kas atsitiko?
– Tam tikrame karjeros etape supratau, kad noriu valdyti likimą savo rankomis. Norėjau įrodyti, kad galiu žaisti ir turėti svarbų vaidmenį rimčiausiomis rungtynių akimirkomis. Žaisti NBA visada norėjau ir tą svajonę įgyvendinau.
Niekada nemaniau, kad žaisiu Europoje, tačiau taip mąstydamas elgiausi egoistiškai. Kai pagaliau ryžausi keliauti į Europą, pabendravau su ten rungtyniaujančiais žaidėjais, supratau, kad jie tikrai labai talentingi. Ir ten yra lygiai tokie patys iššūkiai laimėti.
Be abejo, daugumai amerikiečių, keliaujančių į Europą, reikia būti pasirengusiems morališkai. Ypač jei šalyje yra kalbos barjeras, dideli kultūriniai skirtumai. Tačiau tokia patirtis gali atnešti naudos ir pakeisti gyvenimą.
Be to, paprastai kasdienis gyvenimas Europoje yra lengvas, nes daugelis organizacijų krepšininkus aprūpina gyvenamąja vieta, transportu, kartais netgi maistu. Todėl tai leidžia susikoncentruoti ties krepšiniu netgi labiau nei NBA, kur dar turi „tikro gyvenimo“ įsipareigojimų.
– Esi didelės tendencijos dalis. Daugybė krepšininkų turėjo pasiūlymų žaisti NBA, bet išvyko į Europą – Joshas Childressas, Carlosas Arroyo, Gordanas Giričekas. Ar tai realus pavojus NBA?
– Šiemet Europoje tikrai prasidėjo nauji dalykai, nes amerikiečiai pasirašė pelningus kontraktus. Manau, kad per artimiausius penkerius metus Europos rinka ypač atsivers, juolab jei euras toliau liks toks stiprus dolerio atžvilgiu.
Kaip žmogus, septynerius metus praleidęs NBA, galiu pasakyti, kad profesionalumo lygis Europoje labai pakilo. Žaidimas žaidžiamas kiek kitaip, tačiau lygis nėra taip stipriai atsilikęs, kaip galite pagalvoti.
– Esame girdėję istorijų apie tai, kad krepšininkams neišmokami atlyginimai, arba su jais negerai elgiamasi. Ar tau yra buvę panašių atvejų?
– Dėl to aš pernelyg nesijaudinu, nes tikiu savo agentu ir žinau, kad jis man pristatys tik patikimas komandas. Toks pasitikėjimas tarp žaidėjo ir agento man neabejotinai padeda priimti teisingus sprendimus.
– Kaip manai, kaip Europos krepšinis atrodys po dešimties metų? Ar jis bus pažengęs labiau nei bet kada? Ar NBA turės savo komandų Europoje?
– Po dešimties metų krepšinis bus labiau pažengęs visame pasaulyje, dėl to nė neabejoju.
Praėjusį sezoną žaidęs tiek NBA, tiek Europoje, galėjau stebėti, kaip stipriai žaidimas keičiasi už JAV ribų. NBA ir Europos rinkos yra labai nepriklausomos ir dėl sukeliamos konkurencijos gali laimėti žaidėjai, derėsiantys dėl naujos darbo sutarties su lyga, taip pat siekdami pasirašyti pelningesnius kontraktus.
O kalbant apie NBA plėtrą, viskas įmanoma. Ypač dėl augančio susižavėjimo krepšiniu. Neabejoju, kad prieš 30 metų mažai žmonių galvojo, kad krepšinis įgis tokią reikšmę, kokią jis turi šiandien.
