Ore tarsi tvyrojo nuotaika, jog, pasibaigus dvyliktajam čempionatui, LKL užverčia reikšmingą savo gyvavimo puslapį. Nuo kito sezono LKL čempionatas bus dvigubai trumpesnis, o didžiausias dėmesys teks Baltijos lygos (BBL) varžyboms.

“Kauno dienoje” - interviu su LKL prezidentu Šarūnu Kliokiu.

LKL turi stiprinti komercinę veiklą

- Ar vyks tryliktasis LKL čempionatas?

- Vyks, tik pagal kitokią formulę. Devynios komandos sužais du ratus, o po to aštuonios ekipos dalyvaus atkrintamosiose varžybose. Dėl BBL čempionato LKL klubams žaisti tarpusavyje po keturis kartus būtų per daug.

- Kaip vertinate mintis apie tai, jog LKL galbūt išvis nebereikalingas, užteks BBL varžybų?

- Kai kas reiškė tokias mintis, kiti svarstė, ar BBL reikalinga. Norime, kad būtų kuo daugiau gero lygio varžybų. Tai - pats svarbiausias reikalavimas. Matėme, jog LKL yra didžiulis skirtumas tarp pirmaujančių komandų ir tų, kurios nuolat yra paskutinės. Todėl suprantama, jog ir “Žalgiris”, ir “Lietuvos rytas” nori turėti kuo daugiau aukštesnio lygio varžybų. Aišku, to nori ir silpnesni klubai, tačiau jiems reikia pasirūpinti geresne vadyba, arenomis, darbu su žiūrovais. Tada nebus tokio didelio atotrūkio tarp paskutinių ir pirmaujančių komandų.

- Koks likimas laukia LKL biuro? Ar nemažės darbuotojų skaičius, juk darbo kitą sezoną jiems liks gerokai mažiau?

- Iš tiesų norėtųsi, kad kai kas LKL administracijoje būtų truputį kitaip, nors šiuo metu dar negaliu pasakyti, kaip viskas bus. Reikėtų aktyvesnės rinkodaros, viešųjų ryšių veiklos, darbo su rėmėjais, nes sportinė pusė nėra labai sudėtinga, kuri reikalautų daug pastangų ir žmogiškų resursų. Kadangi LKL vysto profesionalųjį krepšinį, reikėtų stiprinti komercinę veiklą.

Svarbiausia - profesionalumas

- Tačiau nuo šiol LKL rasti rėmėjų bus gerokai sunkiau, nes visas dėmesys teks BBL čempionatui?

- LKL rėmėjų ratas yra stabilus ir, manau, neturėtų labai keistis. BBL rėmėjų ratas turėtų dar labiau plėstis. Žodžiu, klubai yra patenkinti ir LKL, ir BBL varžybomis, nori jose žaisti. Problema kita: kaip padaryti, kad ir vienoje, ir kitoje lygoje būtų aukštas krepšinio lygis. Ieškome geriausių sprendimų. Juk aukštus reikalavimus kelia ir ULEB, kuri turi ilgalaikius planus. Trejų metų planą turi ir BBL, tad LKL taip pat turėtų parengti kažką panašaus, kad kalbėtume ne apie geografinį komandų pasiskirstymą, o apie meistriškumą ir profesionalumą. Tai - svarbiausias reikalavimas. Elitinėje lygoje neturi būti taip, kad rungtynės baigtųsi 60 taškų skirtumu.

- Tačiau tokiais skirtumais LKL lyderiai ir BBL čempionate triuškino kaimynų komandas.

- Taip, buvo tokių rungtynių. Tai yra blogai, bet tai buvo pirmasis sezonas. Todėl dabar nusprendėme, jog antrasis divizionas nereikalingas, nes kai kurios latvių ir estų komandos šiuo metu neatitinka netgi mūsų silpniausių ekipų lygio, todėl turi pasitraukti iš BBL čempionato. Latviai ir estai tai suprato. Kalbėdami apie tolesnę BBL perspektyvą, Latvijai ir Estijai garantavome ne daugiau kaip po dvi vietas. Jeigu kurios nors komandos nesugebės per keletą metų konsoliduoti pinigų, vadybos ir rezultatų, jie praras vietas BBL. Neatmetu galimybės, kad kada nors BBL žais 10 Lietuvos ekipų, gal tik dvi Estijos ir keturios Latvijos komandos. Norėtųsi per trejus metus išlaikyti 16 komandų.

- Ar tiesa, kad kitais metais “Mažeikių nafta” neberems LKL, tik “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą”?

- Jie galvoja, kad tikslinga būtų tiesiogiai remti Lietuvos krepšinio lyderius, kurie žais tarp 24 geriausių Europos komandų. Bet tikimės, kad ši bendrovė rems ir LKL, padės rengti varžybas. Nors prizinio fondo tikriausiai nebeskirs, kova dėl “Mažeikių naftos” taurės turėtų išlikti. Manome, jog tarp rėmėjų išliks ir “Omnitel”.

“Šiaulių” Europoje nepažįsta?

- Ar ULEB taurės turnyro asamblėjoje bandėte pakovoti dėl vietos Lietuvai šiame turnyre?

- Pasakiau dvi labai žiaurias ir ilgas kalbas. Buvau įsitikinęs, galbūt veikiamas žiniasklaidos pranešimų, kad mes ULEB varžybose turime tris vietas.

Bet, pasirodo, buvo senas ULEB ir FIBA susitarimas, kad Lietuvai ULEB varžybose iš viso skiriamos dvi vietos, FIBA-Europos taurės varžybose - viena vieta, o FIBA-Europos “Iššūkio” taurės turnyre - keturios. Priimtas sprendimas, jog kiekvienai šaliai visose tarptautinėse varžybose galės atstovauti ne daugiau kaip 8 klubai. Tad Europos turnyruose nebeliko vietos devintai ispanų komandai Valensijos “Pamesa” ekipai, turinčiai 12 milijonų eurų biudžetą. Iš viso po dvi vietas prarado ispanai, italai, graikai, olandai ir dar kai kurios šalys. O mes išsaugojome dvi vietas dėl dviejų stipriausių šalies klubų dėka. ULEB reikalavimus visiškai tenkina salės, kuriose žaidžia “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas”, žiūrovų skaičius, šių klubų vadyba. Bet kas Lietuvoje yra toliau už šių dviejų komandų, niekas Europoje nežino. Kai pradėjau kalbėti apie “Šiaulius”, manęs paklausė, o kas tai yra? Kur šalia yra tarptautinis oro uostas, kokia sporto arena ir taip toliau.