Lemiama trečia dvikova bu žaidžiama balandžio 12 d. Garliavoje.
Dvigubu dubliu prie pergalės prisidėjo Iveta Šalkauskė, pelniusi 14 taškų ir po krepšiais atkovojusi net 20 taškų.
21 tašku prie pergalės prisidėjo Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, 11 - Eglė Tarasevičiūtė, 10 - Kornelija Balčiūnaitė.
Aikštelės šeimininkių gretose sėkmingiausiai žaidė Garkeiva Counsil, Gabrielė Gutkauskaitė (9 tšk.), Monika Grigalauskytė ir Eglė Šikšniūtė (po 7 tšk.).
Šio mačo nugalėtoja LMKL final susitiks su reguliarų sezoną laimėjusiomis Vilniaus „Kibirkšties-VIČI-IKI“ krepšininkėmis, kurios pirmame pusfinalyje 2-0 (69:51 ir 80:51) nugalėjo Kauno „Aistes-LSU“.
Rungtynių eiga ir trenerių komentarai
Mačas, kaip ir tikėtasi, prasidėjo nervingai ir netaikliomis atakomis. Sužaidus pusseptintos minutės, rezultatas buvo 3:3. Rungtynės visą laiką vyko atkakliai, komandas skyrė vos keli taškai, tačiau dažniausiai kelių taškų pranšumą turėjo „Hoptrans-Sirenos“. Trečio kėlinio pabaigoje viešnių pranašumas tapo akivaizdesnis ir jos ketvirtą kėlinį pradėjo labiau pasitikėdamos savo jėgomis. Netrukus „Hoptrans-Sirenos“ įgijo dviženklį pranašumą ir pradėjo aiškiai dominuoti aikštėje. Jeigu ne klaidos (jų padarė 26), Kauno rajono komanda galėjo daug anksčiau išspręsti mačo baigtį. Tiesa, jos užtikrintai lamėjo kovą dėl kamuolio – 51-32.
Šįkart visiškai šešėlyje buvo „Fortūnos“ legionierė Tatjana Lichtarovič, gelbėjusi komandą ketvirtfinalyje, vos ketvirtadalį metimų pataikė ir Garkeiva Council, dažnokai piktnaudžiavusi individualiais veiksmais.
Žaidimas po vieną ir sutarto rungtynių plano nesilaikymas – tokias pagrindines pralaimėjimo priežastis įvardijo „Fortūnos“ įžaidėja Gabrielė Gutkauskaitė.
„Nepadarėme visiškai nieko, apie ką tarėmės prieš rungtynes“, - konstatavo ji.
O „Hoptrans-Sirenų“ gynėja Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė pasidžiaugė puikia komandos gynyba, kurią įvertino devyniais balais su pliusu.
„Hoptrans-Sirenų“ vyriausiasis treneris Linas Šalkus teigė, kad viską išsprendė gynyba.
„Kai varžovės įmeta 44 taškus, galiu tik pasakyti savo žaidėjoms – šaunuolės. Jos visą sezoną žaidžia kartu, jaučia viena kitą. Kad ir kaip baigtųsi ši serija, didžiuojuosi savo auklėtinėmis, kurios taip žaidė su komanda, turinčia tris legionieres, tris Lietuvos rinktinės kandidates.
Pasak L. Šalkaus, nė viena komanda jau negali nustebinti viena kitos jokiais taktiniais sumanymais ar dar kuo nors, nes jos šį sezoną jau žaidė aštuonis kartus (šešis – LMKL, du – LKF taurės turnyre).
„Esame vieni kitus išnarstę po kaulelį. Todėl Garliavoje laimės ta komanda, kuri greičiau įveiks jaudulį, nes įtampa slėgs visus. Manau, kad po šio mačo dabar jau mano ekipa turės nedidelį psichologinį pranašumą“, - vilėsi L. Šalkus.
„Blogiau Garliavoje jau nesužaisime ir mažiau neįmesime“, - tik tuo galėjo po mačo pasiguosti „Fortūnos“ strategas Dalius Ubartas, įvardijęs tris pagrindines pralaimėjimo priežastis. - Pirmiausia, pavedė jaudulys, kai iki finalo, regis, buvo vienas žingsnis. Žaidėjos perdegė, kai kurių aikštėje nepažinau, nes jos darė tai, kas joms visiškai nebūdinga. Aišku, tam įtakos turėjo ir kieta varžovių gynyba. Teisėjai leido kietą kovą, o tai buvo palankiau „Sirenoms“, kurios gynėsi ties pražangos riba. Antra priežastis – pralaimėta kova dėl kamuolio, trečia – „Sirenos“ labiau norėjo pratęsi seriją ir buvo kovingesnės. O šie niuansai tokiose lygiaverčių varžovių rungtynėse turi labai daug reikšmės“.
Jis nekaltino pernelyg individualiai žaidusios G.Council.
„Taip, gal ji ir perdaug ėmėsi iniciatyvos, bet be jos nebuvo kam jos daugiau imtis, nė viena nesužaidė. Ir nepamirškime, kad tai ji ištempė rungtynes Garliavoje. O šįkart varžovės sutankino gynybą, iš po krepšio buvo sunku mesti, o iš toli nekrito. Be to, „Sirenų“ gynėjos labai daug dėmesio skyrė Garkeivai“.
D. Ubartas įsitikinęs, kad dabar abiejų komandų šansai laimėti lemiamas rungtynes – visiškai vienodi.
„Penktadienį Garliavoje viskas prasidės nuo nulio“, - teigė jis.