Precedento neturintis projektas
Dėl jungtinės paraiškos priimti moterų krepšinio čempionatą perspektyvų LKF konsultavosi ir su kolegomis iš Latvijos bei Lenkijos. Vis dėlto, M. Balčiūno teigimu, „FIBA Europe“ rekomendavo pasirinkti Baltarusijos partnerystę, mat Latvijoje analogiškas renginys vyko 2009 metais, o Lenkija pirmenybes organizuoja šią vasarą.
Būsimus lietuvių ir baltarusių varžovus kovoje dėl teisės rengti čempionatą M. Balčiūnas teigė sužinosiantis šį savaitgalį vyksiančioje „FIBA Europe“ generalinėje asamblėjoje.
„Tokią galimybę rimtai svarsto Vengrija, dar kelios šalys nėra apsisprendusios, tačiau manau, kad turėsime tris ar keturis konkurentus. Mūsų šansai yra tikrai neblogi vien dėl sporto bazių, kurias turime, abiejų valstybių moterų krepšinio lygio ir „FIBA Europe“ dėmesio, kurio pastaruoju metu sulaukiame“, – sakė LKF generalinis sekretorius.
Būsimą 2015 metų pirmenybių šeimininkę „FIBA Europe“ valdyba paskelbs ateinantį rudenį. Iki šiol dar nei vienas Senojo žemyno vyrų ar moterų krepšinio čempionatas nėra vykęs dviejose valstybėse.
2013 metais geriausios Europos moterų krepšinio rinktinės rinksis Prancūzijoje.
Finalą nori rengti Lietuvoje
Kol kas neaišku, kuriuose miestuose būtų organizuojamos pirmenybės, jei bendra Lietuvos ir Baltarusijos kandidatūra sulauktų palaikymo. Pasak M. Balčiūno, LKF pasirinktų tuos Lietuvos miestus, kurie pasiūlytų geriausias finansines sąlygas.
„Pasinaudotume galimybe surengti savotiškas varžytuves tarp miestų, kaip tai darė ispanai prieš 2007 metų Europos vyrų čempionatą ir kai kurios kitos šalys. Savivaldybės turėtų įnešti savo indėlį, kuris leistų mums surinkti gana svarią pirmenybių biudžeto dalį
O rinktis tikrai būtų iš ko: šeši-septyni miestai, turintys reikalavimus atitinkančias arenas, galėtų pretenduoti, ir nebūtinai čempionatas vyktų didžiuosiuose miestuose“, – aiškino vienas LKF vadovų.
Europos moterų pirmenybėse dalyvauja 16 rinktinių, kurios pirmajame etape būna suskirstytos į 4 grupes. Dviejų grupių turnyrai vyktų Lietuvoje, dviejų – Baltarusijoje, tad abiems valstybėms tektų priimti po 8 komandas.
Vėlesnių etapų varžybomis lietuviai ir baltarusiai dar nėra pasidalinę, bet, anot M. Balčiūno, LKF pageidauja, jog finalinio etapo kovas priimtų Lietuva.
„Baltarusija su tuo iš esmės sutinka“, – teigė LKF generalinis sekretorius.
Kainuoja mažiau, bet pelno neatneša
Moterų krepšinio čempionatai juos priimančiai šaliai atsieina gerokai pigiau nei analogiškos vyrų pirmenybės. Vienkartinis mokestis „FIBA Europe“ už teisę rengti dailiosios lyties turnyrą sudaro 250 tūkst. eurų – jį Lietuva ir Baltarusija planuoja pasidalinti per pusę. Palyginimui, už galimybę organizuoti 2011 metų vyrų čempionatą Lietuvai teko suploti 3 mln. eurų, o šiuo metu mokestis „FIBA Europe“ išaugo net iki 8 mln. eurų.
Anot M. Balčiūno, prieš dvejus metus moterų pirmenybes surengusių latvių išlaidos neviršijo 4 mln. litų. Tuo tarpu vien oficialus centrinis Lietuvoje vyksiančio vyrų čempionato biudžetas sudaro 22 mln. litų, neskaičiuojant milžiniškų investicijų į naujų arenų statybas.
Tiesa, dailiosios lyties čempionatai generuoja mažiau pajamų nei vyrų varžybos ir paprastai būna nuostolingi.
„Reikia pripažinti, kad moterų čempionatai nesulaukia tokios ekonominės sėkmės kaip vyrų pirmenybės, bet ir kaštai būtų dešimt kartų mažesni. Be to, išlaidas dalinsimės su baltarusiais – bendrą paraišką paruošėme ir dėl to, kad sutaupytume“, – dėstė M. Balčiūnas.
LKF generalinis sekretorius taip pat tvirtino nematantis pagrindo nuogąstauti, kad pirmenybės Lietuvoje vyktų tuščiose salėse, nors praėjusiais metais Kaune atrankos į 2011 metų čempionatą mačus žaidusi Lietuvos rinktinė žiūrovų beveik nesutraukdavo.
„Duokite mums tą čempionatą, ir mes parodysime, kaip reikia organizuoti moterų varžybas. Tai jau padarėme rengdami jaunių ir jaunučių pirmenybes, per kurias ne visi norintys sutilpdavo į areną“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Siūlo atsiriboti nuo politinio konteksto
Remiantis galiojančia tvarka, LKF jau kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD), prašydama leidimo „atvežti“ į Lietuvą žemyno čempionatą.
Vis dėlto M. Balčiūnas pripažino idėjos organizuoti varžybas kartu su Baltarusija dar nepristatęs Vyriausybei ir aukščiausiems šalies vadovams. Nors Vilniaus ir Minsko santykius temdo nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje bei kaimynų netoli sienos su Lietuva planuojamas statyti eksperimentinis atominis reaktorius, LKF generalinis sekretorius tikino nesibaiminantis sulaukti prieštaringos politikų reakcijos.
„Dėl olimpinių žaidynių ir karai sustodavo, todėl tų dalykų neverta sureikšminti. Politikos iš to nedarome – tiesiog mums naudinga kooperuotis sportine prasme. Tikrai žinau, kad Baltarusijoje čempionato projektas derintas visais lygmenimis, todėl ten problemų kilti neturėtų, o Lietuvoje mes įvykdėme visas reikalingas procedūras.
Reikia tik džiaugtis tuo, kad turėsime galimybę mokytis, nes Baltarusijos moterų krepšinis dabar yra išties aukštesnio lygio“, – samprotavo M. Balčiūnas.
Jo manymu, didesnių kliūčių sklandžiam pirmenybių organizavimui, logistikai bei sirgaliams nesukeltų ir tarp dviejų valstybių egzistuojantis vizų režimas.
Žada suburti pajėgią komandą
2015 metų Europos pirmenybėse bus kovojama ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dėl kelialapių į 2016-ų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Iki šiol Lietuvos moterų krepšinio rinktinė olimpinio parketo dar nėra išbandžiusi.
Nacionalinės komandos vyriausias treneris Algirdas Paulauskas teigė, jog lietuvės pasistengtų nepraleisti progos namuose šturmuoti Europos krepšinio elito aukštumas.
„Kaip žinote, 1990 metais gimusios mergaitės 2008-ais tapo Europos jaunių čempionėmis. 2015 metais joms bus po 25 metus, kai kurios jų jau dabar beldžiasi į rinktinės duris. Be to, po ketverių metų dar galėtų žaistų ir nemažai dabartinės rinktinės krepšininkių. Perspektyva yra, svarbiausia išlaikyti komandos branduolį ir nuolat dalyvauti aukščiausio lygio varžybose“, – sakė A. Paulauskas.
Iki šiol Lietuvos komanda kartą yra nuskynusi žemyno pirmenybių laurus – lietuvės tai padarė 1997 metais.
