Per sekmadienį vakare Nacionalinėje filharmonijoje vyksiančią apdovanojimų ceremoniją nebe pirmą LKL aukso žiedą atsiims šeši „Žalgirio“ žaidėjai.
Antrąsyk pirmenybes laimėjo Laurynas Birutis, Karolis Lukošiūnas ir Arnas Butkevičius, trečią – Tomas Dimša.
Daugiausiai – septynis titulus – dabar yra sukaupęs E. Ulanovas, nuo kurio vienu atsilieka L. Lekavičius.
„Jausmas – pats geriausias. Kiek esu iškovojęs žiedų, šitas – pats maloniausias“, – kalbėdamas su Delfi, neslėpė 29-erių įžaidėjas.
Anksčiau kalti aukso žiedus „Žalgiriui“ buvo rutina – nuo 2011-ųjų Kauno ekipa Lietuvos pirmenybėse lygių neturėjo dešimt metų iš eilės.
Bet pernai sensacingai nepateko į finalą, o šiemet iki paskutinio kraujo lašo turėjo kapotis su sostą desperatiškai gynusiu Vilniaus „Rytu“.
„Praėjusiais metais praleidome progą, todėl šiemet norėjosi sugrąžinti titulą į Kauną. Bet finalo serija buvo išties sunki, tai irgi lieka atmintyje. Sunkiau iškovotas pasiekimas – brangesnis“, – vertino L. Lekavičius.
Finalo seriją kauniečiai laimėjo 3-2, o kadangi čempionai paaiškėjo tik paskutinę penktųjų rungtynių minutę, galbūt vėl vertėtų pamąstyti ir apie ilgesnį finalą – iki keturių pergalių?
L. Lekavičiaus ši mintis nežavi – gynėjas neslepia, jog parakas „Žalgirio“ stovykloje jau ėjo į pabaigą.
„Aišku, sirgaliams turbūt norėtųsi ilgesnės serijos. Bet mums tikrai užtenka krepšinio. Norėjosi kuo greičiau užbaigti sezoną. Jeigu dar reikėtų žaisti iki birželio pabaigos, būtų nekas. Juk kažkam reikės važiuoti į rinktines, kada tuomet jie pailsėtų?
Ir šiaip rūbinei reikėjo papurtymo. Pradėjome atkrintamąsias varžybas tikrai nekaip – kažkas atsipalaidavo, kažkas gal apie namus pradėjo galvoti. Sunku buvo save motyvuoti, jėgų irgi nebedaug buvo likę.
Turėjome apie tai keletą pokalbių – kadangi visi esame profesionalai, to ir pakako. Manau, visi – taip pat ir užsieniečiai – pabaigoje žaidė puikiai, padėjo iškovoti titulą“, – samprotavo ilgametis žalgirietis.
Labiausiai pasidarbavo žmogus, kurį jis pats įprastai keičia aikštėje.
L. Lekavičius juokėsi, jog kas jau kas, bet jis tikrai nepriekaištaus 32 taškus lemiamame šeštadienio mače pelniusiam Isaiah Taylorui, kad šis neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo.
„Mano statistika dažnai būna panaši, – šyptelėjo šilališkis. – Kiekvienas naudojasi savo stiprybėmis: jeigu jis geriausiai sugeba prasiveržti ir pelnyti taškus, tegul tai ir daro.“
Pačiam L. Lekavičiui pasinaudoti savo koziriais „Žalgirį“ treniruojant Kaziui Maksvyčiui sekėsi sunkiau nei įprastai.
Šiame sezone jo rodikliai tiek Eurolygoje (6,9 taško, 1,5 rezultatyvaus perdavimo), tiek LKL (7,4 tšk., 2,6 rez. perd.) buvo prastesni už bendrą karjeros vidurkį.
Tiesa, K. Maksvytis po paskutinių sezono rungtynių nenorėjo sutikti, jog L. Lekavičiui šie krepšinio metai buvo nevykę.
„Gal ne puikus, bet jo sezonas taip pat buvo geras. Jis – atkarpų žaidėjas. Kai kurios gynybos sistemos jį sutrikdydavo, kitais atvejais atsiskleisdavo labiau. Bet apskritai Lukas darė savo darbą, matome šviesią jo ateitį klube“, – atsiliepė treneris.
Su „Žalgiriu“ atsarginį atakų organizatorių tebesaisto dar dvejus metus galiosianti sutartis.
„Sutartis yra, turbūt liksiu čia. Aišku, niekada negali žinoti, ar niekas nepasikeis“, – į priekį žvelgė L. Lekavičius.
Primename, kad finalo serijoje visas pergales konkurentai skynė namuose: „Žalgiris“ laimėjo pirmą (108:93), trečią (95:80) ir penktą (97:87) mačus, o „Rytas“ atsiskaitė antroje (94:71) ir ketvirtoje (69:68) akistatose.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo „Žalgiris“ šalies čempionu tapo 27-ą kartą, „Ryto“ sąskaitoje lieka šeši titulai.
