55-erių metų brazilą į sceną atlydėjo Bostono „Celtics“ legenda Larry Birdas, kurį O. Schmidtas jaudinančioje kalboje pavadino savo idealu ir geriausiu visų laikų krepšininku.
„Labai paprasta idealu turėti Michaelą Jordaną ar Kobe Bryantą. Vaikinai skraido aplink ir daro ką tik nori. Mano vyrukas nebėga, nešoka, bet žaidžia geriau už bet ką kitą. Jis štai čia, – parodė ranka į šalia stovėjusį L. Birdą. - Tai mano idealas. Mano nuomone, tai geriausias visų laikų žaidėjas“.
Įspūdingoje – jaudinančioje, bet tuo pačių nuotaikingoje – kalboje O. Schmidtas dėkojo labiausiai prie jo karjeros prisidėjusiems žmonėms, pasakojo apie įsimintiniausią karjeros pergalę prieš JAV rinktinę.
O. Schmidtas taip pat paaiškino, kodėl niekad nežaidė NBA lygoje.
„Aš visą karjerą žaidžiau FIBA varžybose. Manęs dažnai klausia, kodėl tu niekad nežaidei NBA? Paaiškinsiu. 1984 metais Niudžersio „Nets“ pakvietė mane NBA naujokų biržoje. Šeštame raunde... (publika kvatojasi). Aš buvau 144-as pasirinkimas.... (publika toliau juokiasi).
Pasakiau, OK. Tą vasarą vyko Los Andželo olimpinės žaidynės. Nuvykau ten parodyti jiems, ką jie prarado. Žaidžiau penkias rungtynes, dvejas prieš Charlesą Barkley. Jis mane gynė. Aš rinkau po 25 taškus per rungtynes. „Nets“ atėjo siūlyti kontrakto. Bet aš pasakiau: „Jei sužaisiu bent vienerias rungtynes NBA, daugiau niekada negalėsiu žaisti savo šalies rinktinėje. Jei kas nežinote, anksčiau buvo tokios taisyklės“.
„Bet atėjo 1992-ieji ir aš susitikau su savo draugais (juokiasi, rodo į L. Birdą). Svajonių komanda triuškino visus 40 taškų skirtumu, aš beveik buvau atsinešęs fotoaparatą ant atsarginių žaidėjų suolelio... Taigi aš atsisakiau žaisti NBA, kad galėčiau atstovauti savo šaliai“.
O. Schmidtas pasakojo, kad kaip ir daugelis Brazilijoje, turėjo žaisti futbolą, o ne krepšinį.
„Aš dėkoju savo šeimai, kuri pastūmėjo mane žaisti krepšinį. Aš turėjau žaisti futbolą. Ar žinote, kas tai yra futbolas? Tai žaidimas, kur kamuolį reikia spardyti kojomis... Bet aš buvau per aukštas žaisti futbolą“, – teigė O. Schmidtas, papasakojęs ir keletą nuotaikingų istorijų iš pirmųjų treniruočių.
Brazilas taip pat kalbėjo apie patirtį Europoje, išskyrė trenerio Bogdano Tanjevičiaus įtaką. Paminėjo ir Arvydą Sabonį.
Vardindamas svarbiausias brazilų krepšinio pergales, O. Schmidtas paminėjo ir pralaimėjimą 1988 m. olimpiados ketvirtfinalyje SSRS rinktinei, kuri turėjo „didįjį Sabonį“ (vaizdo įraše - nuo 11:50 min.).
O. Schmidtas tada pelnė net 46 taškus, bet brazilai pralaimėjo 105:110 po to, kai vieną iš savo šešių tritaškių tose rungtynėse likus žaisti 5 sek. pataikė Rimas Kurtinaitis.
„Aš buvau rezultatyviausias, aš gerinau rekordus, bet tuomet pramečiau lemiamą metimą. Tas metimas man iki šiol įstrigęs“.
„Noriu padėkoti Dievui. Dievui, kuris sukūrė mane kovotoju. Vaikinu, kuris treniruotėse dirbo daugiau už bet kurį čia esantį“, – kalbėjo O. Schmidtas.
Kalbos pabaigoje, kai reiškė padėką žmonai, O.Schmidtas sunkiai tvardė ašaras. „Tu esi nuostabiausias žmogus, kurį sutikau savo gyvenime. Jei ne tu, manęs nebūtų čia. Esu tuo tikras“.
