„Dabar jau suvesime visą statistiką. Reikia atšvęsti už visas pergales, kurias šiemet pasiekėme“, – pasikabinęs ant kaklo krepšinio tinklelį sakė Artūras Milaknis.

O tų pergalių buvo daug: Europą stebinęs „Žalgiris“ laimėjo net 67 iš 86 rungtynių visuose frontuose.

„Žalgiris“ šiemet švenčia kelis kartus. Trečia vieta Eurolygoje yra nepaprastas laimėjimas, ir neabejoju, kad po finalo ketverto kauniečiai irgi leido sau šiek tiek atsipalaiduoti. Tada įtampa taip pat buvo aukščiausiame taške, reikėjo šiek tiek laiko atsigauti. Ir ilgainiui finale susikaupimas vis ryškėjo. Po vienos gražios pergalės dabar gali švęsti dar kartą“, – teigė DELFI TV Gyvai konferencijoje apsilankęs dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas Sergejus Jovaiša.

Mano atsakymas būtų skausmingas, bet aš geriau patylėsiu. Tegul sprendžia vadovai. Ir anksčiau buvo atvejų, kai į komandą kviečiami lietuviai – tai ir žiūrovui maloniau. Bet reikliam žiūrovui dar maloniau, kad jie būtų ir geros kokybės žaidėjai.
Sergejus Jovaiša

Jis neseniai pats asmeniškai priminė premjerui Sauliui Skverneliui apie Vyriausybės skolą Kauno „Žalgiriui“, kuri siekia 579 tūkst. eurų.

„Dabar, kai šalis stojasi ant kojų, tai tikrai nesudarytų problemų. Garbingas pasižadėjimas bus įvykdytas. Bus valio, jeigu sugrąžins“, – tikino jis.

S. Jovaiša liko nustebintas LKL finalo kokybės ir atkaklios kovos, kuri jame virė.

„Kiek man teko stebėti finalo serijas, o stebėjau visas, ši buvo kokybiškiausia iš visų. Išmetus kažkurias detales gynyboje, susikaupimo stoką, pagal kokybės lygį abi komandos demonstravo kokybišką ir akiai patrauklų krepšinį su abipusiais šansais. „Lietuvos rytas“ finalą pasiekė bene geriausios sportinės formos ir sudarė rimtą konkurenciją žalgiriečiams.

Daugelis prieš šią seriją vilniečiais netikėjo, aš ir pats prognozavau, kad Kaunas laimės 4:1, gal 4:2. Žalgiriečiams teko jungti savo čempioniškas pavaras kiekvienose rungtynėse, o vieneriose net ir nepavyko. Žalgirį dažniausiai pabudindavo treneris Jasikevičius, jie įjungdavo tą žvėrišką instinktą ir maždaug užtekdavo 5 minučių, per kurias „Žalgiris“ laimėdavo“, – teigė S. Jovaiša.

„Lietuvos rytas“ ypač sėkmingai žaidė pirmąsias susitikimų puses – vilniečiai po dviejų kėlinių atsiliko tik viename iš penkių finalo mačų, pirmavo trijuose, o viename buvo lygu.

„Pritrūko didesnio žalgiriečių atsipalaidavimo. Manau, „Žalgiris“ yra ta komanda, kuri galvoja apie varžovus iš Vilniaus – anksčiau apie „Statybą“, dabar apie „Lietuvos rytą“, kad yra stipresnė. Ir tas atsipalaidavimas dažnai gali padaryti meškos paslaugą. Žalgiriečių nesusikaupimas išėjo į naudą „Lietuvos rytui“. Tai buvo lygiausios penkerios rungtynės, kurias šį sezoną sužaidė vilniečiai, nebuvo didelių duobių.

Tačiau rungtynių pabaigose „Žalgiris“ pasitelkdavo tą milžinišką patirtį, sukauptą Eurolygoje, o vilniečiams meistriškumo nepakakdavo. Kai galėdavo viską lemti vienas-du metimai, sėkmingesni tokiose situacijose būdavo kauniečiai“, – pastebėjo S. Jovaiša.

Netrukus „Žalgirio“ komandoje prasidės naujo sezono sudėties komplektavimo darbai.

Pastaruoju metu „Žalgirio“ vadovų kompanijoje pastebimas anksčiau Kauno komandos marškinėlius vilkėjęs Mantas Kalnietis, apie teorinę galimybę vėl apsivilkti žalius marškinėlius jau ne kartą užsiminė ir Jonas Mačiulis.

Paklaustas, ar „Žalgiriui“ verta bandyti prisivilioti šiuos žaidėjus, S. Jovaiša staiga prikando liežuvį, tačiau tarp eilučių leido suprasti, kokios nuomonės laikosi šiuo klausimu.

Visa tai – Krepšinis.lt parengtame interviu su S. Jovaiša.

– Iš visų savo žaidėjų Š. Jasikevičiaus po serijos išskyrė Brandoną Daviesą, kurio užsidegimą, pasak Šaro, jam net teko šiek tiek malšinti. Kodėl „Lietuvos rytui“ niekaip nepavyko sustabdyti B. Davieso?

– Kai buvo pratęsta sutartis su „Žalgiriu“, B. Davieso forma tik kilo. Ir didžiulė pagarba, kad jis ją išlaikė ir po Eurolygos finalo ketverto. Jis toliau mėgavosi krepšiniu, darė, ką moka ir gali, o jam ir sekėsi. Komanda tai matė, treneris taip pat akcentavo, per ką žaisti – visi jį puikiai išnaudojo.

Beno Udriho ramybė įnešdavo gaivumo „Žalgirio“ žaidime. Nesitikėkime, kad jis bus labai rezultatyvus, nes savo fizinėmis savybėmis nėra sprinteris ar šuolininkas. Bet savo patirtimi sugebėdavo nuraminti komandą, o jei dar pataikydavo, jo indėlis neįkainojamas.

– Kitoje aikštės pusėje buvo 20-metis Martynas Echodas. Kokį įspūdį paliko jo progresas viso sezono metu?

– Čia nuostabus šio sezono atradimas – gerėjantis M. Echodo žaidimas, kuris tampa stabiliu. Malonu matyti, kad jis yra ne tik geras krepšininkas, bet turi ir gerą kovotojo charakterį, nenusileidžia, nors atsilieka fizine jėga ir patirtimi. Šitas žaidėjas tikrai užsitarnavo būti stipriu kandidatu į Lietuvos rinktinę ir ateityje turėsime žmogų šioje pozicijoje, kuris pakeis kurį nors išeinantį veteraną.

– „Žalgirio“ sezonas buvo labai ilgas. Ar užteks jėgų kauniečiams švęsti jo pabaigą ir visus laimėjimus?

– Tai, kad jie žaidė daug rungtynių, nėra blogai. Komanda turi 10 ar 12 žaidėjų, kurie gali kilti nuo suolo. Minučių skaičius padalijamas lyderiams daugiau nei padedantiesiems. Na, o švęsti reikia kitokių jėgų – laiko, geros aplinkos, ir kad šeima labai nepyktų, kad leistų vyrams pasidžiaugti.

– Ta kompanija, kuri švenčia dabar, kitą sezoną turbūt nebebus tokia pati. Daiktus į svečias šalis jau kraunasi Kevinas Pangosas ir Vasilije Micičius, yra abejonių ir dėl kai kurių kitų. Ar jums neliūdna, kad šie žaidėjai išsibėgioja?

– Sporte džiaugsmą dažnai keičia nerimas. Artimiausias sezonas jau ne už kalnų. Po 2-3 mėnesių matysime naują komandą, o kokių rezultatų tikėtis, spręsime iš komplektacijos. O komanda šį sezoną buvo užsigrūdinusi po praėjusio sezono. K. Pangosas varžovams buvo viena didžiausių nesulaikomų mįslių, V. Micičus kartais būdavo geresnis, kartais blogesnis, bet Š. Jasikevičius jį sėkmingai integruodavo bandymas išpešti kuo daugiau naudos. Visi žaidėjai suprato savo vaidmenį. Kai kurių gal meistriškumo stoka neleido skabyti žvaigždžių nuo dangaus, bet kažko kritikuoti nepavyksta.

Aš linkiu „Lietuvos rytui“ keisti požiūri į „Žalgirį“. Nereikia nekęsti varžovo, reikia ji gerbti ir stengtis įveikti.
Sergejus Jovaiša

– Š. Jasikevičius taip pat netrukus, galbūt jau po 2-3 dienų, priims sprendimą dėl savo ateities. Kaip manote, koks bus tas žingsnis?

– Tie, kas prisimena Š. Jasikevičiaus pasirinkimų būti ten arba ten istoriją, žino, kad šis žmogus apgalvoja viską labai detaliai, ir priima sprendimą tada, kai, jo manymu, tam jau laikas.

Abejoju, kad per 2-3 dienas jis imsis kardinalių sprendimų. Bet kad jis nusipelnė būti stiprioje komandoje, tai tikrai. Vien tik faktas, kad juo domėjosi NBA, sako apie jo galimybes. Kaip geriausias treneris Europoje, jis turėtų būti pakylėtas aukščiau.

– „Žalgiris“ šį sezoną buvo krepšinio reiškinys ne tik Lietuvos ar Europos, bet pasaulio mastu?

– Be abejo, „Žalgiris“ yra komanda, kuri savo laiku turėjo didelių sunkumų. Ir šiuo metu, kai komanda atsigauna ir sugeba įsigyti pajėgesnių žaidėjų, ji domina savo buvimu, rezultatais ir fenomenalumu. Nes iš tikrųjų tai tarsi ir provincijos komanda, krui kaip lygi su lygiai kovoja su visais kiečiausiais Eurolygos grandais ir sugeba juos nugalėti. O ten, kur pergalės, ten ir palaikymas, ir meilė.

– Ar jums nebuvo gaila Rimo Kurtinaičio, kai dar prieš LKL finalo pradžią pasirodė informaciją apie tai, kad jis neišsaugos savo posto?

– Na, ta informacija apie tai kad jis bus keičiamas, galėjo išeiti ir išėjo tik iš „Lietuvos ryto“ klubo. Kas kitaip galėjo žinoti vidinius reikalus? Ir toks pareiškimas, kai tokia žinia pasirodo, klubui garbės nedaro. Tam tikras sukrėtimas įvyko. Bet Rimas yra patyręs sporto pasaulio žmogus, jis mokėjo suvaldyti situaciją. Gal pirmas porą dienų jis buvo sutrikęs ir įskaudintas, bet sugebėjo susiimti, suimti rankas ir komandą, ir save, ir parodė aukštą lygį žaisdamas prieš vieną iš geriausių komandų.

– Gal tai reiškia, kad „Lietuvos rytu“ šį sezoną nebetikėjo ir patys komandos vadovai?

– Aš manau, kad apskritai buvo kvaila mintis pagarsinti šią žinią. Ir ji nieko gero duoti negalėjo. Gerai, kad viskas dar taip baigėsi. Rezultatas dėsningas, nors kova ir buvo apylygė. Bet kas žino, kaip tokios žinios veikia ekstremaliais atvejais vieną ar kitą žmogų. Psichologiškai tai buvo labai nenaudinga informacija.

– Šį sezoną R. Kurtinaičio darbą, išskyrus pasirodymą Europos taurėje, turbūt galima vertinti gerai. Ar sulauks jis pasiūlymų kitiems metams?

– Matote, netgi aukštesnio kalibro komandų treneriai kaip R. Kurtinaitis, po blogo sezono neišlaiko vietos komandoje. „Lietuvos rytas“, kaip rodo istorija, mėgsta labai dažnai keisti trenerius. Dabar – jau aštunti metai iš eilės po pralaimėto sezono, kai jie galvoja: „Na, dabar mes jau duosime...“ Ir labai nori atnešti šviežio kraujo.

Jeigu buvo tokia žinia, kaip jaustis ir tam pačiam Dainiui Adomaičiui? Greitu laiku tai turbūt sužinosime ir oficialiai. O aš linkiu „Lietuvos rytui“ keisti požiūri į „Žalgirį“. Nereikia nekęsti varžovo, reikia ji gerbti ir stengtis įveikti. O jeigu tu imi žiūrėti pagiežingai, sunku susikaupti. Yra rimtų derbių Ispanijoje, Graikijoje, o Lietuvoje anksčiau taip nebuvo. Dabar jaučiame pasispardymus ir tarp klubams vadovaujančių asmenų. Kadaise žalgirietis Algirdas Linkevičius sakydavo: „Aš nebijau „Statybos“, bet bijau jai pralaimėti“. Taigi „Žalgiris“ jaučiasi šiek tiek aukščiau, bet nėra pagiežos. O vilniečiams reikėtų pergalvoti savo ideologiją.

– Jūs pažįstate Rimą, buvote komandos draugai tiek „Žalgiryje“, tiek Lietuvos rinktinėje. Ar jis sunkiai pakelia nesėkmes?

– Ir šuo kariamas pripranta. Manau, Rimas viską suvirškins, stosis vėl ir eis į mūšį. Jis yra karys, jis yra norintis tik nugalėti, bet tas ekstremalus noras kartais lemia tai, kad jis nepaskaičiuoja žaidėjų jėgų. Europos taurė buvo nesėkminga, LKL irgi buvo juokingų rungtynių, kai su Utena vos išsikrapštė. Tas jo per didelis noras ir vertimas žaidėjų šokti aukščiau bambos pakiša koją.

– Ar D. Adomaitis spės suderinti du darbus?

– Manau, kad suspės, dauguma trenerių taip dirba. Juolab jis ir anksčiau buvo klubo treneris, ir jaunimo rinktinės treneris. Galima visa tai suderinti. Jeigu kiltų sunkumų, kažkur galima daryti atsitraukimą, pauzę, yra asistentai, yra padėjėjai, galima dirbti ir be jų.

– Jūsų manymu, ar reikia permainų prieš kitą sezoną „Lietuvos ryto“ sudėtyje?

– Galiu pasakyti, kad komanda prastai atrodo, kai kartais aikštelėje būna net pora žaidėjų, nežiūrinčių į krepšį. Kai kartu žaidžia Artūras Jomantas ir Chrisas Krameris, varžovams lengviau gintis. Jei A. Jomantas gynyboje išjungs vieną žaidėją, keturi užpuls prieš keturis, bet pats jis krepšio neužpuls. Tie žaidėjai nevisiškai universalūs, o reikėtų kuo daugiau universalių. Dabar visi nori matyti aušto IQ krepšininkus, bet tokie dabar brangiai kainuoja ir vargu ar galime surinkti pačius geriausius. O kauniečiai po tokio sezono, manau, galės investuoti į geros kokybės žaidėjus.

– Dabar rinkoje laisvi lietuviai – Jonas Mačiulis ir Mantas Kalnietis. Gal verta šią vasarą juos medžioti „Žalgiriui“?

– Mano atsakymas būtų skausmingas, bet aš geriau patylėsiu. Tegul sprendžia vadovai. Ir anksčiau buvo atvejų, kai į komandą kviečiami lietuviai – tai ir žiūrovui maloniau. Bet reikliam žiūrovui dar maloniau, kad jie būtų ir geros kokybės žaidėjai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)