Pateko į dešimtuką
Praėjusį savaitgalį Zagrebe vykusioje prestižinėje JBC stovykloje dalyvavo 40 jaunųjų krepšininkų iš 24 šalių. Daugiausiai buvo Lietuvos atstovų – net keturi: be D. Vilio savo sugebėjimus demonstravo Rokas Jokubaitis (Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla), Deividas Sirvydis (Vilnius, Š. Marčiulionio krepšinio akademija), ir Tomas Balčiūnas (Kupiškis, BC „Barcelona“).
Jie buvo suskirstyti į keturias grupes, kurioms treniruotės vyko atskirai. Iš jų buvo sudarytos dvi komandos po 10 žaidėjų, kurios susikovė visų žvaigždžių mače. Jame žaidė trys lietuviai (be R. Jokubaičio).
Stovyklos pabaigoje treneriai paskelbė geriausių žaidėjų dešimtuką, kuris vyks į Brukliną. Be D. Vilio į JAV keliaus du serbai, du ispanai, latvis, rusas, juodkalnietis, kroatas ir lenkas.
„Kad Domantas važiuoja, manęs nė kiek nenustebino, nes jis nuo pirmos dienos labai gerai užsirekomendavo“, – pasakojo R. Radvila, pats dalyvavęs šioje stovykloje ir prisidėjęs prie geriausiųjų atrankos.
Gavęs neeilinį pakvietimą D. Vilys sulaukė ir Toronto „Raptors“ marškinėlius vilkinčio Jono Valančiūno, 2008 metais taip pat dalyvavusio šioje stovykloje, sveikinimo.
Analogų Lietuvoje nėra
Tai kuo gi visus sužavėjo iš Kupiškio kilęs ir prieš porą mėnesių 16-ioliktą gimtadienį atšventęs 189 cm ūgio gynėjas?
„Jis turi labai gerą greitį, ypatingai pirmuoju žingsniu, – nė nedvejodamas išskyrė R. Radvila. – Domas taip pat yra fiziškai stiprus, galingas jaunuolis – turi geras kojas. Be to, šiai dienai jo charakteris labai geras – kaip tikro sportininko: liaudiškai kalbant, jis nėra išmandrėjęs – turi savo tikslą ir neužriečia nosies, nes supranta, kad jam dar reikia dirbti ir dirbti.“
Dažnai sakoma, kad tobulėjimui ribų nėra, bet kad galėtų bent pagalvoti apie šviesesnę karjerą, D. Vilys privalo ištaisyti kelias esmines savo žaidimo spragas. Viena iš silpniausių vietų – kairė ranka, o juk gebėjimas kamuolį valdyti abiem rankomis ir yra didžiausias geriausių pasaulio gynėjų pranašumas.
„Dar reikėtų tobulinti perdavimą, ypatingai kaire ranka. Ir driblingą kaire ranka, nes didžioji dalis jo prasiveržimų vyksta į dešinę pusę. Domas taip pat dar nemoka susikurti erdvės, žaisti kontakte ir iš niekur spurtuoti“, – vardino R. Radvila.
„Jo pagrindinis pliusas, kad jis apžaidžia iš dviejų pirmų žingsnių, o tada jau gali daug ką daryti – tiek įmesti, tiek perdavimą atlikti. Bet tik į dešinę pusę. Ir, aišku, jeigu iš pirmo žingsnio įveikti varžovo gynybos nepavyksta – atsiranda problemų“, – tęsė Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris.
Internete jau buvo pasirodę D. Vilio lyginimų su legendiniu Šarūnu Marčiulioniu, bet R. Radvila buvo kategoriškas – taip tikrai nėra. Vis tik paprašytas įvardinti žaidėją, kurį primintų šis jaunuolis, treneris kandidatų nesurado.
„Mes lietuvių su tokia sprogstamąja jėga net neturime. Nėra Lietuvoje pirmų numerių, galinčių be vargo įveikti varžovo gynybą ir dviem rankomis įkrauti iš viršaus“, – neeilinį gabumą išskyrė R. Radvila.
D. Vilys, nors dažnai ir diriguoja savų atstovaujamų komandų žaidimui, yra „combo“ tipo gynėjas, galintis ir pats užbaigti atakas, ir atlikti perdavimą.
„Aš noriu, kad žaidėjai nekartotų to, ką jau kiti yra padarę. Reikia būti savitam, kad visi sakytų – va čia yra Domantas Vilys“, – apie taip trūkstamą krepšininkų unikalumą prakalbo treneris.
Liaupsinti neskuba
D. Vilys šiuo metu atstovauja 2000 metais gimusių vaikinų Š.Marčiulionio KA I-„Electrolux“ komandai. Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) kupiškėnas per 14 sužaistų rungtynių vidutiniškai pelno po 16,6 taško, atkovoja 6 kamuolius, atlieka 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir renka 19,4 naudingumo balo. Geriausias jo šio sezono mačas – prieš Panevėžio KKSC ekipą, į kurios krepšį D. Vilys įmetė 30 taškų ir iš viso surinko 38 naudingumo balus.
Visame MKL čempionate D. Vilys pagal rezultatyvumą užima 12-ą, pagal efektyvumą – 9-ą, o pagal rezultatyvius perdavimus – 4-ą vietą.
Kojas gynėjas jau spėjo apšilti ir vyrų krepšinyje. Tiesa, mėgėjiškame. Su savo mokyklos komanda jis grumiasi ir Vilniaus mėgėjų krepšinio sąjungos (VMKS) C lygoje. Joje jis vidutiniškai ant parketo praleidžia 24 minutes, per kurias renka 13 taškų, 5,3 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir 16,2 naudingumo balo.
Neseniai D. Vilys buvo pakviestas atstovauti 16-mečių rinktinei, kuri turnyre Turkijoje užėmė pirmą vietą, o jaunasis žaidėjas iš Kupiškio gavo naudingiausio turnyro žaidėjo prizą. Turnyro finale į serbų krepšį jis įmetė 25 taškus (5/10 dvit., 3/6 trit., 6/7 baud. met.).
Ar tai reiškia, kad jis jau ramus dėl savo vietos vasarą vyksiančiame Europos jaunučių čempionate?
„Taip, jis kandidatas ir turi gerus šansus. Bet ir kiti žaidėjai nestovi vietoje, todėl negalima būti ramiam. Jeigu žaidėjas galvoja, kad yra ramus dėl vietos rinktinėje, aš sakau, kad jam jau reikia baigti žaisti krepšinį ir eiti su smuiku groti. Niekada negalima atsipalaiduoti ir galvoti, kad viską padarei“, – vaizdingai kalbėjo R. Radvila.
Žaidėjui paspausti ranką ir pasveikinti su pasiektu aukštu žaidimo lygiu treneris galėtų tik tada, kai šis ant apdovanojimų pakylos užliptų su Lietuvos vyrų rinktine. R. Radvila vylėsi, kad D. Vilys nenustos tobulėti, nes pastaraisiais metais būtent gynėjų grandyje Jonas Kazlauskas ir turi daugiausiai problemų.
„Auksinė rinktinė atrodė superinė – visus šlavė nuo savo kelio, bet kai reikia kviesti į vyrų rinktinę be Jono neturime ką atsivesti. Jie buvo vieninteliai, kurie laimėjo viską tiek Europoje, tiek pasaulyje. Apie Joną net nekalbu, nes jis – neeilinis žmogus. Tik Rokas Giedraitis yra ant rinktinės slenksčio, bet ir jis į savo amžiaus nacionalinę komandą pateko tik būdamas 19 metų.
Aš labai atsargiai kalbu apie perspektyvas: liaupsinti jaunų žaidėjų negalima – man jie kažką įrodo tik patekę į vyrų rinktinę“, – visai artimus pavyzdžius prisiminė R. Radvila.
