Pasaulio jaunimo čempionų vyriausiasis treneris Kazys Maskvytis šiemet debiutavo vyrų krepšinyje. Treneris neslėpė, kad savo darbą galėjo atlikti ir geriau, o ekipai aukštesnę vietą užimti sutrukdė prastai sužaistos susitikimų pabaigos, kai pergalė jau būdavo „Sakalų“ rankose.
– Kaip vertinate „Sakalų“ sezoną? – oficiali „Sakalų“ svetainė paklausė K. Maksvyčio.
– Širdies gilumoje tikėjomės geresnio sezono, nors neturėjome labai ambicingų planų, nes komanda labai jauna buvo. Vieta atspindi ir sudėtį, ir ekipos finansus. Visada norėtųsi geriau, bet trejas rungtynes pralaimėjome vieno taško skirtumu, dar kelis mačus keliais taškais. Viskas galėjo būti visai neblogai, bet realybė kitokia. Sezoną vertinų vidutiniškai.
– Kas lėmė prastai sužaistas rungtynių pabaigas?
– Prastai žaidžiamos paskutinės susitikimo minutės buvo ir dėl to, kad stigo patirties. Rungtynių pabaigą sužaisdavome nestabiliai, tas ir atsiliepė, nes praradome kelias svarbias pergales.
– Ar perėjus iš jaunimo į vyrų krepšinį reikėjo keisti taktiką?
– Čia veikia ir kai kurie jaunimo rinktinės deriniai. Taktiką pasirenki pagal tai, kokius žaidėjus turi. Viena pusė taktikos tiko, kitą reikėjo keisti. Ne viskas pavyko, ką buvau suplanavęs, bet labai didelio skirtumo nebuvo.
– Iki šiol LKL stebėjote iš šalies. Kaip ši lyga atrodo iš vidaus?
– LKL lygis per daug nenustebino. „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ yra komandos, su kuriomis šiuo metu nėra galimybės varžytis. Manau, kad sezonas buvo įdomus, nes nuo trečios iki 12-tos vietos esantys klubai galėjo nugalėti vieni kitus. Nebuvo ryškių autsaiderių, o turnyrinės lentelės apačioje esančios komandos galėjo įveikti ir 3 ar 4 vietoje buvusias ekipas.
– Kaip galite įvertinti savo darbą?
– Jeigu vertinti kritiškai, tai tikrai norėjau geriau pasirodyti, bet tikrovės nepakeisi. Susidėjo ir kiti dalykai, kurie nuo manęs nepriklausė. Savo darbą vertinu pakankamai gerai.
– Kurie žaidėjai šį sezoną nustebino?
– Arnas Butkevičius nustebino. Tikėjau, kad gali taip atsiskleisti. Evaldas Baniulis sužibėjo, nors prieš sezoną nesitikėjome, kad bus vienas komandos lyderių. Laurynas Samėnas vienu metu traukė ekipą paskui save. Gaila, kad Sirvydis sezoną pradėjo traumuotas, nors turėjo būti vienas lyderių ir pradėjo žaisti tik po Naujųjų metų. Arvydas Gydra atrodė neblogai, bet žaidė banguotai, tačiau tai jauno žaidėjo bruožas ir su metais įgaus stabilumą.
– Kaip sekėsi darbuotis su veteranais - Rolandu Matuliu ir Virginijumi Sirvydžiu?
– Pirmą kartą gyvenime teko treniruoti už save vyresnius. Matulis ir Sirvydis buvo tikri profesionalai. Jie buvo mano pagalbininkai, nes sutvarkydavo reikalus rūbinėje, padėdavo treniruočių procese ir rungtynėse. Ir aš kažko iš jų išmokau, nes jie krepšinio aikštelėje praleidę daugiau laiko nei aš.
– Dirbote su Andriumi Giedraičiu. Kokį įspūdį paliko šis treneris?
– Susidirbome su Andriumi, kuris žaidė aukšto lygio krepšinį, ką byloja jo pasiekimai. Tikrai įdomiai nušviesdavo vieną kitą krepšinio niuansą, kurio galbūt nebuvau akcentavęs. Iš kiekvieno trenerio galima pasiimti kažką gero.
– Ko reikėtų „Sakalams“, kad galėtų būti turnyro lentelės viršuje?
– Reikia sudaryti 3–4 metų ilgalaikę strategiją, kad išlaikyti tuos pačius trenerius ir žaidėjus. Rezultatas turėtų ateiti ne pirmais metais, o trečiais ar ketvirtais. Vien jaunais žaidėjais neišsiversi, reikia turėti ir patyrusių krepšininkų, kad jaunimas turėtų iš ko mokytis. Reikia stabilumo ir kantrybės. Padarius kelis pakeitimus su šia sudėtimi, po kelerių metų galima pretenduoti į ketvertą.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Tikrai planuoju ir noriu likti vyrų krepšinyje, nes į vaikų krepšinį visada spėsiu grįžti. Tikiuosi, kad esu laukiamas savo ankstesnėje darbo vietoje. Dabar toliau dirbsiu vyrų krepšinyje. Jeigu siūlys likti „Sakalai“, liksiu. Jeigu kita komanda – eisiu ten dirbti.