Kinijos pirmenybėms koronavirusas sudavė stiprų smūgį. Daugiau nei du trečdaliai lygos legionierių – tarp jų ir Šanchajaus „Sharks“ ekipoje žaidęs aukštaūgis Donatas Motiejūnas – paliko šalį.
Nepaisant praradimų, čempionatas tęsiamas, o „Monkey Kings“ ekipa toliau kovoja dėl vietos atkrintamosiose varžybose jau be G. Krapiko patarimų.
„Mano kontraktas baigėsi kovo gale, bet klubo prašymu kelis mėnesius dar pabuvau Kinijoje tikintis, kad varžybos netrukus bus atnaujintos. Galiausiai gegužę, kai atsirado galimybė grįžti, parskridau į Europą – iš pradžių į Vokietiją, o nuo birželio jau esu Lietuvoje“, – sakė G. Krapikas.
Jis neatmeta galimybės dar kartą iškeliauti į Nankiną, tik dėl tvyrančios nežinios kito sezono planų Kinijos klubai kol kas neskuba dėlioti.
„Neprieštaraučiau dar metus ar kelis ten praleisti – jei tik bus tokia paklausa“, – pažymėjo buvęs Lietuvos rinktinės trenerių štabo atstovas.
Apie Kinijos krepšinio ypatumus, žaidimo skirtumus bei Šarūno Jasikevičiaus perėjimą iš Kauno „Žalgirio“ į „Barcelona“ (Ispanija) klubą 59-erių treneris pasakojo interviu Delfi.
– Kaip vertinate buvusios komandos galimybes patekti į atkrintamąsias varžybas Kinijoje?
– Na, šiuo metu mūsų galimybės patekti į dvyliktuką nėra labai geros. Ne viskas priklauso nuo mūsų, o tikėtis, kad paskutiniuose turuose tiesioginiai oponentai patirs daug pralaimėjimų – naivu. Taigi, prasibrauti į dvyliktuką bus tikrai sunku.
– Jau ilgai dirbate Kinijoje. Kokius pagrindinius skirtumus nuo Europos pabrėžtumėte?
– Kinijos krepšinio lygoje vyrauja savotiškas NBA modelis. Žaidžiama daug rungtynių, žaidimo stilius yra orientuotas į puolimą – gynyboje žaidimas kur kas laisvesnis, suteikiama daugiau progų. Komandose, ypatingai iš paskutinio turnyro lentelės trečdalio, meistriškumo skirtumas tarp vietinių žaidėjų ir užsieniečių yra labai didelis, rungtynių baigtį dažniausiai nulemia legionieriai. Jei tų komandų vedliams nepavyksta sužaisti, tikėtis pergalės labai sunku. Taip pat skiriasi ir žiūrovų požiūris. Pavyzdžiui, jei atvyksta svečių klubas su garsiu užsienio žaidėju, tai vietinė publika dažnai palaiko ne namų komandą, o svečius.
– Minėjote, kad legionieriai lygoje turi daug įtakos. Kaip pasikeitė žaidimas daliai jų išvykus?
– Be abejo, žaidimas pasikeitė. Sezono pradžioje lygoje buvo 40 legionierių, o šiuo metu jų yra vos 11. Akivaizdu, kad didžiajai daliai komandų tai padarė neigiamą įtaką. Nankine mums pavyko išlaikyti du užsieniečius, todėl aš tikėjausi, kad šis veiksnys padės prasibrauti į atkrintamąsias. Tiesa, žaidėjai, sugrįžę po koronaviruso pertraukos, nebuvo pasiruošę tokiems krūviams ir dalis jų patyrė traumas. Net ir legionieriai nesugeba šių praradimų kompensuoti.
– Visai neseniai Š. Jasikevičius, 2015 metais pradėjęs trenerio karjerą kaip jūsų asistentas „Žalgirio“ klube, Kauno komandą paliko ir išvyko į Kataloniją. Kaip vertinate šį sprendimą?
– Kaip dideliam „Žalgirio“ gerbėjui man, be abejo, yra liūdna. Padedamas Š. Jasikevičiaus talento, pastangų ir rezultatų, „Žalgiris“ pakilo į aukštumas. Tiek žaidimo, tiek atmosferos prasme. Arena visuomet buvo pilnutėlė ir Kaune tai buvo jaučiama. Tiesa, kaip kolega, visiškai suprantu trenerio sprendimą. Tokioje komandoje kaip „Barca“ galimybės būti lentelės viršuje yra kur kas didesnės ir sprendimas tikrai logiškas. Neabejoju, kad „Barcelona“ Jasikevičiui pateikė puikų pasiūlymą.
– Perėjimas į „Barcelona“ dar kartą įrodė, kad Š. Jasikevičius – elitinio lygio treneris. Kuo šis strategas išsiskiria?
– Tikriausiai jau pasikartosiu teigdamas, kad Šarūnas dar aikštėje mąstydavo kaip strategas. Tuo metu, kai treniravau aš, sekėsi visai neblogai – dvejus metus iš eilės pavyko laimėti LKL aukso žiedus. Jau tada buvo tik laiko klausimas, kada jis perims vyriausiojo trenerio postą. Jis, kaip treneris, tikrai turi talentą ir veiksmingus darbo principus.
– Vyrauja nuomonė, kad Š. Jasikevičiui išvykus, baigiasi „Žalgirio“ era. Ką manote jūs?
– Prisimenu laikus, kai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis baigė karjeras, ir žmonės šnekėjo, kad mūsų rinktinės laimėjimai taip pat baigėsi. Niekas nesibaigė. Atėjo kiti žaidėjai, kiti žmonės, tačiau rezultatai išliko. Svarbu suprasti, kad komandą paliko ne tik Šarūnas, tačiau ir eilė komandos lyderių, kurie sudarė komandos branduolį. Neabejotinai laukia išbandymų laikotarpis.
Šiuo metu labai svarbu turėti kantrybės ir leisti naujai atėjusiems žmonėms „įsivažiuoti“. Lietuviai labai mėgsta lyginti, bet to reikėtų vengti. Norint, kad komanda susižaistų ir rodytų rezultatus, reikalingas laikas ir žmonėms, palaikantiems „Žalgirį“, privalu tai suprasti.
– Ar galima „Barcelona“ klubui suteikti Eurolygos favorito titulą?
– Man ir šiais metais „Barcelona“ atrodė kaip viena iš favoričių laimėti titulą. Su Svetislavu Pešičiumi bendradarbiavimas buvo nutrauktas po pralaimėjimo Vitorijos „Baskonia“, o su Š. Jasikevičiumi sutartis pasirašyta vos po kelių dienų, taigi sunku pasakyti, kiek įtakos jis turėjo klubo komplektacijoje. Sunku pasakyti, kaip jiems seksis, nes komandos sėkmę nulemia ne vien tik garsios pavardės. Tiesa, pandemija šios komandos finansiškai beveik nepalietė, ji išlaikė stabilų biudžetą, o tai sustiprina jų pajėgumą žaidėjų rinkoje. Manau, kad „Barcelona“ galimybės turėtų būti vertinamos labai gerai.
