„Žalgirio“ arenos ateitis ketvirtadienį buvo sprendžiama susitikime tarp savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio ir bendrovės „Kauno arena“ direktorės Angelės Dementavičiūtės.
„Šiandien vyko darbinis pasitarimas, abiejų pusių teisininkai apsikeitė nuomonėmis. Po dviejų trijų savaičių, įvertinę visas nuomones, priimsime sprendimą, ką daryti“, – po susitikimo DELFI sakė D. Ratkelis.
Susitarimą dėl mažesnio koncesijos mokesčio jis vadino vienu iš dabartinės situacijos sprendimų.
„Savivaldybė visąlaik nori mokėti mažiau už bet ką“, – argumentavo vienas laikinosios sostinės vadovų.
Nemuno saloje prieš dvejus metus pastatytos arenos ateities klausimas iškilo po to, kai buvo areštuotos „Kauno arenos“ akcijos. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių teismo paprašė Ūkio banko laikinasis administratorius, ginčijantis bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo sandorius.
„Kauno arenos“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 310 tūkst. iki 1,3 mln. litų vasario pabaigoje. Naują akcijų emisiją išpirko su buvusiu bankininku Vladimiru Romanovu siejama bendrovė „Turtvalda“, kuri dabar turi 76,15 proc. akcijų paketą. Tuo tarpu iki tol vienintele „Kauno arenos“ akcininke buvusiai viešajai įstaigai „Kauno Žalgirio rėmėjas“ valdančiai Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą, liko 23,85 proc. akcijų.
DELFI jau rašė, kad pagal 2010 metais pasirašytą koncesijos sutartį arenos valdytojai sprendimą padidinti įstatinį kapitalą privalėjo suderinti su savivaldybe, tačiau to nepadarė. Savivaldybė tokį koncesininko elgesį traktuoja kaip esminį koncesijos sutarties pažeidimą, sudarantį pakankamą pagrindą nutraukti sutartį.
„Viena šalis sako, kad esminis pažeidimas yra, kita – kad nėra. Kuo tikėti? Kiekviena pusė turi savo nuomonę, todėl teisininkai turėtų juodu ant balto parašyti, kaip yra iš tiesų. Kol kas ginčą bandome išspręsti derybų būdu. Jei nesutarsime, jis persikels į teismą, o tai bus nenaudinga tiek abiems šalims, tiek visam miestui. Jei koncesininkas pripažintų pažeidimus ir juos ištaisytų, būtų galima su juo dirbti toliau. Bet gali būti priimtas ir sprendimas nutraukti sutartį bei skelbti naują koncesijos konkursą“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius.
Primename, kad Kauno savivaldybė „Žalgirio“ arenos valdymo koncesijos sutartį 2010 metais pasirašė su „Ūkio banko investicinė grupės“ (ŪBIG) valdomu VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ konsorciumu. Arenos operatoriaus funkcijoms atlikti įkurta nauja bendrovė „Kauno arena“.
Pagal sutartį, koncesininkas turi valdyti areną 25 metus. Savivaldybė įsipareigojo kiekvienais metais koncesininkui mokėti po 2,5 mln. litų, o arenos valdytojai – kasmet surengti po 75 renginius.
