„Gėdos ir nesėkmės simbolis, juodžiausias puslapis Rusijos krepšinio kronikoje“, – tokie ir panašūs epitetai po paskutinių Prancūzijoje vykstančių Europos pirmenybių pirmo etapo rungtynių sumirgėjo Rusijos spaudoje.
Kaip liūdnai juokauja rusų žurnalistai, į Prancūziją jie atvyko pasiruošę drabužių atsargą trims savaitėms, tačiau dabar keliaus namo net nespėję iškraustyti savo lagaminų.
„Tai yra tiesiog gėdinga. Aš esu labai, labai nusivylusi. Ir baisiai pasipiktinusi. Man – šokas. Per visą krepšinio istoriją taip atsitiko pirmą kartą“, – tautiečių emocijas nusakė dukart olimpine čempione su SSRS rinktine tapusi Tatjana Ovečkina.
Čempionato starte vienomis favoričių tradiciškai laikytos rusės nusileido Ispanijos komandai 72:77, kitą dieną sensacingai pralaimėjo švedėms 57:68, o pirmadienį pasiekta pergalė prieš itales 72:66 išsigelbėti nebepadėjo: tituluočiausia Europoje Rusijos rinktinė užėmė paskutinę ketvirtą vietą grupėje ir pirmą kartą istorijoje iš varžybų iškrito jau po pirmo etapo. Maža to, rusės liko ir be kelialapio į kitų metų pasaulio pirmenybes.
13-16-a vietomis Europos čempionate buvo priversta tenkintis ir Lietuvos rinktinė, tačiau jei lietuvių strategas Algirdas Paulauskas gali guostis tuo, jog jauniausia tarp pirmenybių dalyvių komanda žaidė be visų savo lyderių, tai buvusiam ilgamečiam jo asistentui A. Vainauskui surasti pasiteisinimų – gerokai sunkiau.
Rimtų nuostolių turėjo ir rusės, kurioms Prancūzijoje nepadėjo tokios krepšininkės kaip Marija Stepanova ar geriausia pergalingo 2011-ųjų Europos čempionato žaidėja Jelena Daniločkina. Nepaisant to, septynis žemyno pirmenybių apdovanojimus nuo 1993 metų iškovojusios komandos apetitas prieš turnyrą buvo maksimalus.
Net po nesėkmingo starto Vano mieste į dangų baltos vėliavos nekilo.
„Žinoma, pralaimėjimas švedėms nuteikia liūdnai, bet panikuoti nereikia. Turime gerus trenerius, geras žaidėjas – manau, kad mūsų rinktinė yra tarp trijų geriausių Europoje“, – prieš paskutinę dvikovą su italėmis ramus buvo A. Vainausko pirmtakas Rusijos ekipos vairininko poste Borisas Sokolovskis.
2011 metais būtent jis atvedė ruses į viršūnę žemyno pirmenybėse, o po metų B. Sokolovskio treniruojama komanda užėmė ketvirtą vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Net ir tokie, iš pirmo žvilgsnio, įkvepiantys rezultatai iki galo nepatenkino rusų ambicijų, todėl praėjusią žiemą į B. Sokolovskio vietą stojo Kursko „Dinamo“ klubui vadovaujantis lietuvis.
Nors jo sutartis su Rusijos krepšinio federacija (RFB) turėjo galioti ketverius metus, apie A. Vainauską šios šalies žiniasklaida jau kalba būtuoju laiku. Tiesa, priimti oficialių sprendimų kol kas neskubama.
„Akivaizdu, jog komandos pasirodymas mūsų netenkina. Tačiau man atrodo, kad pagrindinė problema nėra treneris. Dabar mūsų laukia dveji metai, per kuriuos privalome iš naujo sukurti moterų rinktinę“, – patirtą fiasko įvertino RFB prezidentas Aleksandras Krasnenkovas.
Vis dėlto Rusijoje abejojama, ar šis projektas bus patikėtas A. Vainauskui.
„Nežinau, ar šis treneris yra tinkamas žmogus, ar jis gali savo autoritetu daryti reikiamą įtaką. Man atrodo, kad tam jis yra per „minkštas“ žmogus“, – neslėpė buvusi ilgametė Rusijos rinktinės puolėja Svetlana Abrosimova.
„Tokio pasirodymo priežastis akivaizdi – prastas trenerio pasirinkimas. A. Vainauskas neparodė jokio treniravimo meno. Buvau nemaloniai nustebęs, kad per minutės pertraukėles jis nė nebandė uždegti komandos kovai“, – rėžė krepšinio ekspertas Vladimiras Gomelskis.
Kritikos strėlės į A. Vainauską sminga ir dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vienintelės rinktinės įžaidėjos – natūralizuotos amerikietės Epiphanny Prince, kuri į Europos čempionatą atvažiavo prastos sportinės formos. Pašiepiamos netgi lietuvio matematikos žinios, kadangi pirmadienį būtų užtekę įveikti itales vienu tašku didesne persvara, ir rusės būtų prasmukusios į antrą etapą dėl geresnio įmestų ir praleistų taškų santykio.
Tačiau ne visi yra tokie kategoriški kaip aštrialiežuvis V. Gomelskis. Vieniems atrodo, kad krepšininkės prarado paskutinius patriotizmo likučius ir nebenori draskytis dėl savo šalies garbės, kiti pastebi, kad Rusijos moterų krepšinis, nepaisant pajėgiausių klubų taškomų milijonų, metai iš metų dėsningai ritasi nuokalnėn.
„Na, atleisime A. Vainauską. Jis – protingas specialistas ir drąsus žmogus, mokėjo prisiimti atsakomybę. Bet problema toli gražu ne tik jo asmenyje.
Spaudos konferencijoje po rungtynių užsienio kolegos priminė, jog jau dešimt metų Rusijos rinktinė jaučia savų įžaidėjų badą. A. Vainauskas buvo paklaustas: nejaugi tokia didžiulė šalis šitiek laiko negali išugdyti vienos europinio lygio krepšininkės? Atsakymas buvo neigiamas. Žaidėjų rengimo sistema Rusijoje tik žlugdo talentus. Ir pasitraukus senajai auksinei kartai, regis, atėjo ir mūsų moterų krepšinio auksinės eros pabaiga“, – liūdnai konstatuoja dienraštis „Sport Ekspress“.
Primename, kad kartu su Rusijos ir Lietuvos rinktinėmis pasirodymą Europos čempionate baigė ir 13-16 vietas pasidalino Latvijos bei Ukrainos krepšininkės.
Du lietuviai dar tęsia kovą dėl pirmenybių apdovanojimų. Rimantas Grigas ir jo vadovaujama Baltarusijos komanda antrame etape grumsis su Prancūzijos, Serbijos ir Didžiosios Britanijos atstovėmis.
Kita lietuvė - Jurgita Kaušaitė - yra Švedijos rinktinės vyriausios trenerės asistentė. Jos auklėtinės žais su Turkija, Juodkalnija ir Slovakija.
