Apie įsimintiną Kalėdų turnyrą Madride ir neįtikėtiną jo atomazgą Delfi savo skaitytojams jau pasakojo. Galima trumpai priminti, kad tuometinės Sovietų Sąjungos rinktinė Ispanijos sostinėje vykusių varžybų lemiamose rungtynėse susitiko su Madrido „Real“ ir šeimininkus nugalėjo 92:78. Susitikimą nuspręsta nutraukti anksčiau laiko, nes 20-metis A. Sabonis dėdamas į krepšį sutrupino lentą.
Ispanų žurnalistas Javieras Balmaseda savo publikacijoje „Planetacb“ portale prisimena, kad A. Sabonis šiuo dėjimu tarsi išliejo kiek anksčiau susikaupusį pyktį. Nors tuo metu rungtynių baigtis jau buvo nulemta, Sabas taip išreiškė emocijas po aikštėje įvykusio apsižodžiavimo su tuometine ispanų žvaigžde Juanu Antonio Corbalanu.
Įsimintiną momentą pavyko įamžinti ne tik vaizdo kameroms, bet ir fotografui Fernando Laurai.
„Iš paties susitikimo geriausiai prisimenu lūžtančios lentos garsą. Buvo labai neįprasta ir įspūdinga. Atrodė, kad ant grindų nukrito visa lenta, atitrūkusi nuo krepšio konstrukcijos, pritvirtintos prie stogo. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šita fotografija, nes tuo metu automatinės technikos neturėjau ir visus kadrus reikėjo užfiksuoti pirštu, sutelkus dėmesį į įvykius aikštėje. Tai tikrai apsunkino darbą“, – dabar pasakoja F. Laura, prisimenantis ir tuo metu Ispanijoje sklidusias kalbas, kad milžinas Sabonis savo dėjimais jau buvo sugadinęs ne vieną krepšį.
„Prieš rungtynes nujaučiau, kad jos bus efektingos, tačiau šis įvykis jas padarė istorinėmis ir nepamirštamomis liudininkams. Atrodė, kad viskas buvo specialiai suorganizuota, jog Kalėdų turnyras pasibaigtų su trenksmu“, – šypsosi F. Laura.
Prabėgus kelioms minutėms po Sabo dėjimo rungtynes buvo nuspręsta nutraukti, o Sovietų Sąjungos rinktinę paskelbti čempione. Iš aikštės pašalinus plastiko skeveldras buvo pasveikinti čempionai, o juos į viešbutį palydėjo grupė ispanų žurnalistų, tarp kurių buvo ir F. Laura.
Interviu gauti planavusius ispanus Sabas nudžiugino pasikviesdamas į savo viešbučio kambarį – tuo metu būsima žvaigždė žiniasklaidos dėmesio persisotinęs dar nebuvo. Akis į akį su A. Saboniu bendravusiam fotografui įsiminė komiškas pokalbio turinys ir lietuvio reakcija į bandymą paprovokuoti.
„Prisimenu, kad Sabui pasakiau tokią frazę: „Madrido „Real“ klubo atstovai man patvirtino, kad turėsi susimokėti už sulaužytą lentą, bet tau bus padaryta nuolaida“, – pasakoja fotografas.
Anot jo, Sabonis nepasimetė. „Tegul patys susimoka už tai, kad jau leido ją sulaužyti. Aš Lietuvoje niekam neleidžiu laužyti lentų savoje aikštėje. Tai uždrausta“, – atkirto aukštaūgis.
„Sabonis nebuvo iš tų, kuriuos žodžiais lengva išvesti iš pusiausvyros, – juokiasi F. Laura. – Viešbutyje pobūvis po turnyro prasitęsė, viso vakaro metu juokavome, kad Sabas čia atvyko vien tik tam, kad laužytų lentas.“
Tiesa, kokia kalba vyko diskusija, ispanas nekonkretizuoja. Gali būti, kad pokalbiams vertėjavo Maskvoje gimęs ir augęs, tačiau vėliau į Ispaniją žaisti ir gyventi persikraustęs Jose Biriukovas, šioje viešbučio kambaryje darytoje nuotraukoje (viduryje) užfiksuotas kartu su sėdinčiu A. Saboniu ir kitu tuometinės sovietų rinktinės aukštaūgiu, ukrainiečiu Aleksandru Belostenu.
Sovietų rinktinė žaisti Kalėdų turnyro į Madridą buvo kviečiama ne vienus metus. Anot fotografo, jam neblogai teko susipažinti su tuo metu tarsi iš kitos planetos į Ispaniją atvykstančiais sovietiniais žaidėjais.
„Iš visų tuometinės komandos žaidėjų Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio ir, be abejo, Sabonio trejetas buvo pats smagiausias. Apskritai jie visi į Madridą atskrisdavo be galo patenkinti, nes čia gaudavo ne tik pinigų.
Prekybos tinklas „El Corte Ingles“ visiems turnyro dalyviams įteikdavo ir po dovanų čekį. Pinigus svečiai priimdavo su malonumu, bet čekis apskritai buvo viską pranokstanti dovana. Eiti į didžiulį prekybos centrą ir su čekiu rinktis, ką tik nori, žmonėms iš Sovietų Sąjungos buvo labai neįprastas ir nusotabus dalykas“, – pasakojo F. Laura.
Pokalbio pabaigoje fotografas pridūrė: „Tuo metu buvau vienišas ir vienas pats gyvenau Madride. Neturėjau su kuo švęsti Kalėdų, todėl nemažai laiko teko praleisti ir su svečiais, turėjome ne vieną smagų vakarą. Neišvengiamai su jais teko įsivelti ir į degtinės tematiką – visuomet likdavau pralaimėtoju. Jie buvo tikri šuliniai be dugno.“
