Viena komanda norėtų nusikratyti
Praėjusią vasarą antru bandymu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) duris pravėrę „Mažeikiai“ kitąmet veikiausiai neturės pasekėjų iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL).
LKL vadovybė dar prieš sezono pradžią nusprendė pagilinti griovį, kurį turi įveikti klubai, svajojantys atsidurti tarp šalies krepšinio elito.
NKL pirmenybes laimėsianti ekipa galės pretenduoti į LKL tik tuo atveju, jei rungtyniaus bent 1200 žiūrovų talpinančioje salėje ir sukrapštys mažiausiai 300 tūkst. eurų (1,035 mln. litų) biudžetą.
Praėjusiame sezone minimalūs reikalavimai aukščiausios lygos dalyviams buvo kuklesni: užteko 800 vietų salės ir 800 tūkst. litų metinio biudžeto.
„Padidinome barjerus? Na, tik truputėlį“, – DELFI paklaustas apie nuostatų permainas, įvertino LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
Vis dėlto ir „truputėlio“ pakanka atsijoti beveik visas NKL komandas: iš antrame pagal pajėgumą šalies divizione rungtyniaujančių klubų vienintelė „Palanga“ žaidžia naujus reikalavimus atitinkančioje arenoje, duris atvėrusioje šiais metais. Tiesa, kurorto ekipa NKL kol kas užima tik dešimtą vietą ir vargiai gali taikytis į čempionų laurus.
Nuo kito sezono per maža LKL standartams bus ir dusyk paeiliui NKL triumfavusių „Mažeikių“ salė, kurioje telpa 800 žmonių. Be to, per 11 rungtynių pergalių dar neiškovojusiems čempionato naujokams gresia paskutinė vieta turnyro lentelėje ir sugrįžimas į žemesnę lygą.
LKL atstovai pripažįsta, kad pirmenybių dalyvių skaičių norėtų sumažinti nuo 11 iki 10.
„Mūsų vizija – ateityje turėti dešimt komandų. Kol jų vienuolika, žymiai sudėtingiau sudaryti tvarkaraštį. Dėl to Europos taurių turnyruose dalyvaujančioms komandoms kartais reikia žaisti po trejas rungtynes per savaitę“, – aiškino R. Brazauskas.
Įdomu, kad tokiam LKL požiūriui neprieštarauja ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF), 2011 metais visuotinėje narių konferencijoje įsipareigojusi prižiūrėti, kaip laikomasi sportinio principo vykdant perėjimus tarp šalies lygų.
Trumpesnis sezonas – palankus rinktinėms
Šį rudenį LKF vykdomasis komitetas grąžino LKL valdybai teisę po sezono pačiai spręsti, kaip pasielgti su paskutinėje pozicijoje likusia komanda, jei NKL čempionai negali užimti jos vietos dėl neatitikimo minimaliems reikalavimams.
Todėl dešimt ekipų varžytis LKL gali jau kitą sezoną.
„Naivu būtų galvoti, kad per kelis mėnesius kažkas pasistatys salę. Bet aš nenoriu užbėgti įvykiams už akių“, – sakė R. Brazauskas.
Tokia situacija ypač nepatogi riboti komandų skaičių taip pat norinčiai NKL, kadangi ši po sezono privalės priimti tiek iš LKL iškritusius autsaiderius, tiek Regionų krepšinio lygos (RKL) nugalėtojus, jei tik klubai atitiks NKL nuostatus.
Bet LKF atstovai neslepia patys esantys suinteresuoti, kad aukščiausioje lygoje varžytųsi ne daugiau dešimties ekipų.
„Žiūrint strategiškai, toks skaičius būtų optimalus, nes užsitęsęs čempionatas trukdo visoms šalies rinktinėms laiku pradėti pasirengimą“, – DELFI teigė LKF renginių ir sporto direktorius Tomas Rimkus.
Anot jo, federacija prižiūri, kad LKL nesuręstų nerealių barjerų naujokams, o teisė po sezono spręsti autsaiderių likimą lygai esą buvo palikta dėl sutarties, kurią praėjusiais metais pasirašė ankstesnės LKF ir LKL vadovybės.
Paklaustas, ar dėl painios perėjimų tarp lygų sistemos LKL nevirsta uždaromis pirmenybėmis, T. Rimkus traukė pečiais.
„Turbūt reikia konstatuoti, kad aiškumo nėra. Bet tam tikri saugikliai tiems, kurie nori pakilti aukščiau, logikos turi“, – svarstė LKF atstovas.
Pasiryžę viskam
Ką apie apsunkintas galimybes prasibrauti į LKL galvoja patys NKL klubai?
Lyderio pozicijoje šiuo metu žengiančio Molėtų „Ežerūno-Kario“ vadovas Mindaugas Kildišius puikiai pamena, su kokiais iššūkiais jo klubas susidūrė bandydamas perkopti NKL slenkstį.
2010 metais Molėtų krepšininkai pirmąsyk tapo RKL čempionais, bet turėjo žaisti pereinamąją seriją su NKL autsaideriu Kauno „LKKA-Atletu“ ir pralaimėję liko už borto.
Po metų istorija pasikartojo, tačiau turėjo laimingesnę pabaigą: palaužę Anykščių „Dussman-Service“ ekipą molėtiškiai pateko į NKL.
„Visada sunku pakilti į aukštesnę lygą. Vieni nori daugiau komandų, kiti – ne, vieni kuria barjerus, kiti juos įveikia. Bet viskas įmanoma. Tokią viziją – žaisti LKL – mes turime. Kokie bus reikalavimai, tokius ir vykdysime, jei tik sugebėsime laimėti NKL“, – optimistiškai nusiteikęs buvo M. Kildišius.
Jo nuomone, neišsprendžiamų problemų norint patekti į LKL nesudarytų nė tai, kad naujoji Molėtų arena talpina dvigubai mažiau žiūrovų nei reikalaujama.
„Reikėtų tik nupirkti papildomų tribūnų, sudėlioti jas ir viskas būtų gerai. Taip pat ir dėl biudžeto: jeigu daug dirbsime, surinksime, kiek reikia. Tiesiog reikia dirbti – kitos komandos, kitąsyk ir mes patys, pasitenkiname tik tuo, ką turime“, – svarstė M. Kildišius, anot kurio, praėjusiame sezone „Ežerūno-Kario“ biudžetas buvo priartėjęs prie LKL nustatytos minimalios sumos – milijono litų.
Primename, kad praėjusiame sezone su LKL atsisveikino autsaideris Kauno „LSU-Atletas“, kurio vietą užėmė NKL čempionai „Mažeikiai“.
Iš laikinosios sostinės ekipos licenciją susigrąžinęs „Palangos“ klubas šį sezoną rungtyniauja NKL, kaip ir RKL čempionai Raseinų „Rasai“, kurie susikeitė vietomis su paskutine NKL komanda Plungės „Olimpu“.
