„Rungtynes pradėjome su puikia energija, kūrėme geras progas metimams, tačiau negalėjome pataikyti.
Per dažnai kamuolį praradome, net 14 kartų pirmoje dvikovos pusėje.
Kitoje pusėje daug geriau jį branginome, išlyginome rezultatą, tačiau ketvirtame kėlinyje darėme mentalines klaidas. Žaidėjai nesusikalbėjo, kartais darė nereikalingas pražangas ir paprasčiausiai priėmė neteisingus sprendimus, kai kur skubėjo atakuoti.
Apibendrinant, palyginus šias rungtynes su visa likusia savaite, mes parodėme šiek tiek gyvybės. Tai neblogas žingsnis link to, ką turėjome anksčiau šiame sezone. Turime daug kur tobulėti“, – realistiškai į situaciją žvelgė K. Kemzūra.
Praėjusi savaitė buvo ypatingai sunki „Vilkams“ – patirtas didžiausias pralaimėjimas klubo istorijoje, 79:110 nusileista Europos taurės lyderiams – „Paris Basketball“ klubui.
Vietiniame fronte 68:96 Utenoje nusileista „Juventus“ krepšininkams. „Wolves“ vairininkas pripažino, jog tai buvo gėdingas laikotarpis klubui, tačiau šios rungtynės – pirmas pozityvus žingsnis.
„Buvome pikti ant savęs, o ne ant kažko kito. Pikti po Paryžiaus, pikti po Utenos, nes suprantame, kad mes negalime taip žaisti. Skaudu dėl žiūrovų, dėl savęs, tačiau mes su komanda sutarėme, kad kausimės, o šiandien buvo tas pirmas žingsnis. Nebuvome bejėgiai, buvo energijos, gynyboje vienas kitam padėjome.
Puolime gal trūko šalto proto, geresnių sprendimų. Buvo keli kartai, kai turėjome neblogą metimą ir žaidėjams atrodė, jog iškart reikia mesti – nebūtinai taip turi būti. Klaidos, aišku, taip pat buvo labai svarbi dalis nesėkmės.
Atsirėmėme į dugną, o dabar turime nuosekliai ir sunkiai dirbti, kad atsitiestume“, – tvirtino buvęs Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys.
Pats treneris sako, jog gali išvardinti šimtą priežasčių, kodėl komandai taip prastai sekasi paskutiniu metu, bet viena pagrindinių K. Kemzūros teorijų – patirties ir įpratimo trūkumas.
„Mes turbūt nesame tokie labai patyrę žaidžiant tiek rungtynių ir tiek minučių. Pavyzdžiui (Kristupas – Delfi) Žemaitis, nors jis jau žaidęs Europoje, tačiau nėra turėjęs tokio svarbaus vaidmens. Jis dabar turi tokį vaidmenį ir tai daro puikiai, bet tada ateina tai ligos, tai traumos, galiausiai, atsimuši į sieną.
Tada iškrito Rasheedas (Sulaimonas), dabar atvyksta nauji žmonės, jiems reikia mokytis. Jeffery (Tayloras) nėra žaidęs nuo pernai metų – jis dar nėra tas pats žaidėjas. Aišku, jis atneša energiją, duoda mums daug, tačiau dar nėra šimtaprocentinėje formoje“, – pasakojo treneris.
J. Tayloras patyrė sunkią kelio traumą, dėl kurios amerikiečiui turėjo būti atlikta operacija. Dėl traumos jis praleido visą priešsezonį ir į treniruotes sugrįžti galėjo tik lapkričio mėnesį, sezonui jau įsibėgėjus. K. Kemzūra mano, jog jo sugrįžimas – didžiulis pliusas visai komandai.
„Labai džiugu. Jis yra didelė dalis to, ką mes čia darome. Jis turi svarbią patirtį ir puikią nuojautą žaidimui. Jis puikiai išlenda iš po užtvarų, jo žaidimas – labai aštrus. Didžiulis pliusas ir tai, jog jis aukštas ir stiprus gynėjas, tad jis gali eiti į baudos aikštelę, o gynybą turi į tai reaguoti, turi padėti, o tai leidžia Jeffui kažką sukurti.
Gynyboje, jis yra dar vienas žmogus, kuris gali su bet kuo keistis, o tai taip pat duoda didžiulį pranašumą.“
Rungtynių pabaigoje po sumaišties po krepšiu ant žemės krito ir už čiurnos susiėmė Eigirdas Žukauskas. Po nemalonios situacijos jam teko palikti aikštelę, tačiau atrodė, jog lengvai žingsniuoti ant sužeistos kojos galėjo.
„Pasisuko čiurną. Žinote, tas pasukimas gali daug ką reikšti, bet tikimės, kad nieko rimto. Eigirdui labai nesiseka", – su apmaudu kalbėjo strategas.
Dėl R. Sulaimono sugrįžimo naujienų K. Kemzūra neturėjo.
Vilniaus „Wolves“ artimiausiu metu laukia mūšis Kaune su taip pat sunkų periodą išgyvenančiu „Žalgiriu“ – gruodžio 17 dieną, o gruodžio 20 d. Europos taurėje namuose susidurs su Badalonos „Joventut“ komanda.
