Viena ar dvi pergalės komandą iš turnyro lentelės vidurio galėjo pakylėti į rikiuotės aukštumas ir, atvirkščiai, keli pralaimėjimai blokšdavo vidutiniokus dugno link.
Nenuspėjamas turnyras finišavo finalo ketvertu Kaune, kuriame netikėtai į viršų taurę kėlė Madrido „Real“ klubas.
Metai be Rusijos atstovų tarptautiniame krepšinyje – ar tai turėjo įtakos Europos žaidėjų rinkai ir kas neatsispyrė VTB lygos klubų kruviniems rublių maišams?
Mato naudą Lietuvai
Delfi kalbinti krepšinio virtuvės asai įsitikinę, jog metai be Rusijos atstovų iš esmės neturėjo žymesnės įtakos Europos krepšiniui ir žaidėjų rinkai.
Rusijai pradėjus žiaurų karą Ukrainoje, didžioji dauguma Eurolygos žaidėjų per kelis mėnesius paliko Rusiją. Į jų vietas valstybinių įmonių, miestų savivaldų remiami Rusijos klubai naujokus turėjo vilioti kruvinų rublių maišais.
„Dėl Rusijos mažiausiai reikia jaudintis. Nei jų reikėjo, nei jų dabar trūksta. Rusijos vaidmuo Europos krepšinio rinkai dabar toks pats kaip Kinijos, kitaip sakant – iš esmės mikroskopinis.
Taip, dalis žaidėjų važiuoja žaisti į VTB lygos klubus, bet nei Eurolygai, nei Europos taurei, nei Lietuvai Rusijos rinka nedaro jokios įtakos“, – įsitikinęs krepšinio agentas Povilas Butkevičius.
Pats karjeros metais „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs P. Butkevičius šioje situacijoje mato privalumų Lietuvai.
„Iš kitos pusės, juk grįžo į Lietuvą dirbti Kazys Maksvytis, trenerių štabuose dirbę Gintaras Kadžiulis, Robertinas Vilimas, žaidėjai Adas Juškevičius, Eigirdas Žukauskas.
Manau, niekas nepasigedo Rusijos rinkos“, – įsitikinęs „Players group“ agentūros atstovas P. Butkevičius.
Anot jo, VTB lyga iš esmės tapo vietiniu Rusijos čempionatu, kuriame dar varžėsi „Astanos“ (Kazachstanas) ir „Minsk“ (Baltarusija) klubai.
„Kalbėjome su kolegomis, dalis jų mane nuliūdino. Kai kurie agentai ignoruoja karą ir uždirba Rusijos rinkoje.
Kalbama apie kolegas iš Vakarų Europos, iš JAV. Jų požiūris toks: jei tai veteranas krepšininkas, kuriam nereikia matomumo, ir jei siūlo kontraktą, tegul keliauja ir žaidžia.
Vyko tokia diskusija, išsakiau savo poziciją, kad nedalyvausiu sudarant sutartis su šia rinka. Tokios pačios pozicijos ir mūsų agentūra („Players Group“).
Deja, dalis agentūrų, dalis kolegų nemato problemų dirbdami Rusijos rinkai, kuri tapo panaši į Kinijos – vieta užsidirbti ir pabaigti karjerą.
Beje, su CSKA gynėju Casperiu Ware’u teko žaisti 2012–2013 m. Italijoje, tai aš jam parašiau žinutę, ką manau apie jo sprendimą sudaryti sutartį su CSKA.
Faktas tas, kad ten kai kurie žaidėjai važiuoja žaisti, ir yra dalis agentų, kurie dirba toje rinkoje bei teisinasi tuo apgailėtinu naratyvu – „nemaišykime sporto su politika“, – kalbėjo P. Butkevičius.
Viliojo kartais didesniais atlyginimais
Apie pusšimtis JAV krepšininkų, dešimtinė serbų, 4 prancūzai ir po vieną juodkalnietį, brazilą, Trinidado ir Tobago, Senegalo bei Kenijos krepšininką – tokios gretos sudarė VTB lygos legionierių gretas.
Trenerių štabuose darbavosi beveik 20 krepšinio specialistų iš Serbijos (8), Kroatijos (5) Ispanijos (2), Graikijos (2), Slovėnijos (1) ir Makedonijos (1).
Kelios personos neblogai pažįstamos Lietuvos krepšinio bendruomenei.
36-erių buvęs žalgirieris KC Riversas sezoną užbaigė Samaroje, Krasnodare nurodymus dalino Slovėnijos rinktinės strategas Aleksandras Sekuličius, jam talkino „Lietkabelyje“ karjerą baigęs Jurica Žuža, spėjęs padirbėti Panevėžio ir Klaipėdos „Neptūno“ komandų trenerių štabuose.
Kur dar Thomas Heurtelio skambi istorija, kai kelios dienos po Europos čempionato sidabro medalį iškovojęs gynėjas spjovė į rinktinei duotą pažadą ir išvyko į Sankt Peterburgą.
Agentūros „Octagon“ žaidėjų agentas Saulius Švetkauskas pateikė pavyzdį, kai už Ispanijoje žaidusį amerikietį Sankt Peterburgo „Zenit“ pasiūlė tikrą aukso puodą.
„Asmeniškai Rusijos rinkoje nedirbu, tačiau žiūrint į pavardes – dalis tikrai neblogi, įdomūs krepšininkai, galbūt ne Eurolygos lygio, bet arti to. Didžioji dalis jų – JAV krepšininkai, serbai ir prancūzai. Pavyzdžiui, Europos vicečempionas prancūzas Thomas Heurtelis, iki Kalėdų žaidęs amerikietis Joe Thomassonas, galiojančią sutartį turėjo serbas Nikola Milutinovas.
29-erių minėtas J. Thomassonas 2021–2022 m. sezone Manresos BAXI klube uždirbo triskart mažesnę algą nei Sankt Peterburge.
Jis prieš etapą Rusijoje turėjo puikų sezoną, su BAXI pasiekė Čempionų lygos finalą ir po sėkmingų metų sulaukė fantastiško „Zenit“ pasiūlymo – virš 1 mln. eurų už dvejus metus. Tuo metu Ispanijoje jo alga siekė iki 200 tūkst. eurų.
„Zenit“ ekipą buvo papildęs ir Thomasas Wimbushas, jis sezono metu atleistas. Šiuo žaidėju domėjosi kelios solidesnius biudžetus turinčios LKL komandos, bet kai pasakai, kad krepšininkas ką tik žaidė Rusijoje, tiesiog sulaukdavai neigiamų atsakymų, ir tai suprantama.
Labai neskaniai atrodytų tokia situacija, jei klubas pasirašytų sutartį su ką tik Rusijoje žaidusiu krepšininku. Spaudimas iš žiniasklaidos ir visuomenės garantuotas.
Eurolygos finalo ketverto metu kalbėjau su kolega iš Serbijos, kurio klientai – JAV krepšininkai. Klausiau, kaip sekasi darbai Rusijoje. Sako, sunkiai, niekas nenori važiuoti.
Bet juk pernai važiavo, jam antrinau. Šiemet kitaip, atsakė kolega“, – kalbėjo „Octagon“ atstovas.
„Matėme, kad Eurolyga be rusų nesumenko. Turnyrą papildė Belgrado „Partizan“, Bolonijos ir Valensijos klubai, ką ir prognozavau Eurolygai išbraukus Rusijos klubus“, – pridūrė S. Švetkauskas.
Iš Ukrainos – į Lietuvą
Rusijai įsiveržus į Ukrainą čia žaidęs būrys legionierių buvo priverstas skubiai palikti šalį ir ieškotis naujų darboviečių.
„Tie ilgalaikiai kontraktai iškart buvo nutraukti Rusijai pradėjus karinę invaziją. Nebuvo aiškumo, kas apskritai bus su Ukraina, bet tie du stipriausi Ukrainos klubai praėjusiame sezone žaidė užsienyje, Slobožanskės „Prometey“ klubas persikėlė į Rygą, Kijevo „Budivelnik“ apsistojo Romoje.
Kalbant apie visą Ukrainos rinką, joje krepšinis liko. Čempionatas kažkaip įvyko ir krepšinis buvo žaidžiamas labiau vakarinėje šalies pusėje, arčiau Lvovo, Lenkijos sienos.
Ukraina – mano rinka, ne kartą esu buvęs, bendravęs iš esmės su visais klubais. Savo laiku į Ukrainą esu išvežęs nemažai legionierių, jų gretose – ir lietuvių.
Pernai galvojau, kad bus labai sudėtinga vasara, bet išėjo atvirkščiai, „Prometey“ klube turėjau tris žaidėjus ir trenerį, o „Budivelnik“ gretose – keturis žaidėjus, tarp kurių – ir JAV žaidėjai, tas pats Aurimas Majauskas, sezoną užbaigęs Jonavoje, taip pat Jerai Grantas, sezono pabaigoje papildęs „Wolves“ ekipą“, – apie darbą Ukrainos rinkoje kalbėjo S. Švetkauskas.
Ir ne tik šalies krepšinio bendruomenei neblogai žinomas J. Grantas darbo rado Lietuvoje.
Lietuvoje Virginijaus Šeškaus kompanijoje ryškiai suspindo ir savo vertę turėjo pasikelti Jeffery Garrettas, tapęs vienu Jonavos komandos lyderiu.
Jam atstovaujantis agentas P. Butkevičius darbą Lietuvoje parūpino ir Zaporožėje žaidusiam Evanui Maxwellui, jis sezoną taip pat užbaigė Jonavos komandos gretose.
„Asmeniškai turėjau tris žaidėjus, kurie žaidė Ukrainoje tuo metu, kai prasidėjo karas.
Kalbant apie visą Ukrainos rinką, ji nebuvo labai didelė, kita vertus, liko du klubai, kurie žaidė Europoje ir sudarė sutartis su legionieriais.
Kitos komandos labiau rėmėsi vietiniais krepšininkais, daug legionierių neturėjo, o ir tie, sakykime, žemesnio lygio“, – kalbėjo P. Butkevičius.
Anot S. Švetkausko, Ukrainos rinka buvo beatsigaunanti, panaši į tą, dar prieš 2014-ųjų Krymo aneksiją vyravusią, rinką.
„Dauguma Ukrainos klubų – su didesniais biudžetais nei LKL komandos, išskyrus didžiuosius mūsų klubus. Ukrainiečiai gimtinėje uždirbdavo tikrai didelius pinigus, nors realiai Europoje jų vertė 2–3 kartus mažesnė. Dėl to jų ir nebūdavo kitose Europos šalyse, nebent vienas kitas tikrai aukšto lygio krepšininkas.
Vidutinio lygio žaidėjams teko susidurti su realybe ir pasirašyti trigubai mažesnius kontraktus Europoje. Turiu pavyzdį – vienas žaidėjas uždirbdavo apie 6000 dolerių gimtinėje, o dabar Estijoje žaidžia už trigubai mažesnę algą.
Yra ir daugiau panašių pavyzdžių. Kalbant apie „Prometey“ ir „Budivelnik“, ukrainiečiams algos gal kažkiek ir sumažėjo, bet ne itin“, – pastebėjo S. Švetkauskas.
