Kaltinamajame akte teigta, kad klubo finansiniai dokumentai neteisingai tvarkyti nuo 2008 metų rugpjūčio 1-osios iki 2009 metų birželio pradžios. E. Prižgintas ir V. Andrijauskaitė esą pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingai tvarkė apskaitą bei nesilaikė reikalavimo fiksuoti visas pinigines operacijas, pasisavino per 24 tūkst. litų.
„Visi žinome, kad tais metais „Neptūno“ finansinė padėtis buvo itin sunki. Vėlavome atsiskaityti su žaidėjais“, – prisiminė E. Prižgintas.
Todėl jis iš savo gero draugo tuomečio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus pasiskolino 60 tūkst. litų. Jie buvo skirti krepšininkų algoms. Vėliau E. Prižgintas pinigus R. Taraškevičiui grąžino.
Tačiau kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vieni krepšininkai paliudijo, kad pinigus gavo, o kiti, kurie dar nebuvo sulaukę atlyginimo, taip ir pasakė. Todėl ir buvo suformuluoti kaltinimai, kad E. Prižgintas ir V. Andrijauskaitė galimai apgaulingai tvarkė klubo buhalteriją ir pasisavino 24 tūkst. litų.
„Visi teisme liudiję krepšininkai patvirtino, kad atlyginimus gavo. E. Prižgintas pinigus iš R. Taraškevičiaus skolinosi kaip fizinis asmuo iš fizinio asmens, todėl jų ir nebuvo klubo apskaitoje. V. Andrijauskaitė pripažino, jog kasos pajamų orderius, kad išmokėti pinigai, išrašydavo be datų, nes jas E. Prižgintas į dokumentus įrašydavo tada, kai buvo atsiskaityta su žaidėjais. Todėl joks nusikaltimas nepadarytas“, – nusprendė teismas.
E. Prižgintas prisipažino, jog ir tikėjosi tokios teismo, kuris truko daugiau nei ketverius metus, baigties.
„Pranešimą apie įtarimus gavau 2010 metais prieš Kalėdas, o 2015 metais prieš Velykas mane išteisino. Viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Jei tuomet nebūčiau ėmęsis tokių veiksmų, dėl kurių ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Neptūnas“ šį sezoną nebūtų žaidęs Eurolygoje, nebūtų šventęs 50 metų jubiliejaus“, – po teismo kalbėjo E. Prižgintas.
Beje, baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso pabaigoje kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras atsiėmė kaltinimus E. Prižgintui ir V. Andrijauskaitei pasisavinus pinigus ir prašė bausti juos pinigine bauda tik už neteisingą buhalterijos tvarkymą.
Tačiau teismas pažymėjo, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyta data išties neatitiko pinigų išmokėjimo krepšininkams datos, tačiau visi kiti būtini buhalterinės apskaitos dokumento rekvizitai buvo teisingi. Dokumentuose tiksliai pažymėta ir įvardyta išmokėta pinigų suma, aiškiai nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas – „atlygis už sportines paslaugas“, taip pat kasos išlaidų orderius pasirašė tiek įstaigos direktorius, vyriausioji buhalterė, kasininkė, tiek ir pinigus gavę asmenys.
„Ši byla kainavo ir daug sveikatos, ir finansinių išteklių. Aišku, teismo sprendimą dar galima skųsti, bet tikiu, kad jau viskas baigėsi“, – po teismo lengviau atsikvėpė E. Prižgintas.
