34-erių metų lietuvė liepos pradžioje sukirto rankomis su Kaiserio „Melikgazi“ komanda. Su Turkijos klubu pasirašytas vienerių metų kontraktas.
G. Petronytė apie šio perėjimo užkulisius ir derybas atvirai kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) tinklalaidėje „Energija pergalėms“.
Lietuvė Vilniuje pradėjo savo profesionalią krepšininkės karjerą, 2006-2009 metais ji atstovavo Vilniaus „TEO“ komandai. Po to ji pakėlė savo sparnus Europoje ir šokinėjo tarp klubų iki pat 2022 metų, kai po 13 metų sugrįžo atgal į Vilnių, šįkart į „Kibirkšties“ klubą.
Praėjusį sezoną ji padėjo Vilniaus klubui nukeliauti iki Europos taurės atkrintamųjų varžybų, kur pirmajame etape buvo nugalėtos Šarlevilio-Mezjero „Flammes Corolo“ krepšininkių. G. Petronytė dėl kito sezono jautėsi optimistiškai, tačiau jos teigimu, viskas staigiai pasikeitė:
„Viskas įvyko labai greitai. Ekspromtu, sakyčiau. Pernai grįžau čia su tokia mintimi galvoje, kad smagu būtų čia, Vilniuje ir pabaigti karjerą. Viskas atrodė labai gražiai, komanda po daugelio metų grįžo į Europos taurės varžybas, o klubas aiškiai transliavo viziją, kad čia metai iš metų bus auginamos žaidėjos, komandos branduolį sudarys lietuvės.
Tačiau sezoną pabaigėm ir tylu ramu – niekas nieko nekalba, niekas nieko nežino. Tarpusavyje bendravome su merginomis, su trenerių štabu, tačiau ėjo savaitės, mėnesiai ir niekas neaiškėjo. Kiek žinau, absoliučiai nė viena žaidėja neturėjo aktyvios sutarties. Man tai atrodė protu nesuvokiama. Prasilenkė su visais ankstesniais komandos pažadais.
Komanda turėjo tokius lūkesčius, tokias ambicijas, tačiau žaidėjos buvo paliktos likimo valiai, o sprendimus dėl ateities priimti tai reikia.
Man jau 34-eri, po truputį artėja karjeros saulėlydis, tačiau darbą tikrai susirasiu kažkur, bet kaip kitos, jaunos mūsų žaidėjos? Aš manau, jog stipriausiam Lietuvos klubui pats pagrindinis prioritetas turėtų būti išlaikyti jaunas, perspektyvias krepšininkes, kad jos būtų komandos veidais, pagrindu.
Tačiau didelė dalis jų liko be kontraktų, nežinomybėje. Žinau, kad kelios jau pasirašė su JAV universitetais, o tai labai liūdna, nes mes jaunų talentų neturime tiek daug. Taip lengva ranka jas paleisti atrodo labai neteisinga.
Merginos neturėjo pasirinkimo, jos negalėjo laukti sudėjusios rankas, reikia užsitikrinti vietą kitam sezonui. Aš pati du mėnesius laukiau, atmečiau ne vieną pasiūlymą iš kitų komandų, tikėdamasi kažko iš „Kibirkšties“. Gal būčiau galų gale sulaukusi, tačiau gavau skambutį iš Turkijos klubo, pasiūlė labai geras sąlygas ir susitariau“, – atvirai kalbėjo G. Petronytė.
Ironiška, jog skambučio iš Vilniaus klubo lietuvė sulaukė tądien, kai jau pasirašė kontraktą su „Melikgazi“. Tada pasiekti susitarimą su Lietuvos žvaigžde buvo jau per vėlu.
Vidurio puolėja praėjusiais metais Europos taurėje rinko po 16,8 taško, atkovodavo po beveik 12 kamuolių ir turėjo 24,5 naudingumo balų vidurkį.
Artėjantį sezoną „Kibirkštis“ ir toliau žais antrajame pagal pajėgumą moterų Europos turnyre – Europos taurėje.
