25 metų, 175 cm krepšininkė kol kas nedrąsiai kalba apie ateinančio sezono tikslus, tačiau neslepia – labai norėtų „Hoptrans-Sirenoms“ padėti apginti čempionių titulą, o Europos taurės turnyre žengti į kitą etapą.
G.Gutkauskaitė pasidalino mintimis apie praėjusį sezoną Minsko „Cmoki“ ekipoje ir kodėl pasirinko „Hoptrans-Sirenų“ klubą bei atskleidė, kuo ypatinga jai buvo prabėgusi vasara.
– Kas lėmė, kad nusprendėte pasirinkti „Hoptrans-Sirenų“ ekipą?
– Pasirinkimą lėmė daug faktorių – tenkino pasiūlytos sąlygos, taip pat dėl asmeninių priežasčių nusprendžiau likti Lietuvoje, todėl „Hoptrans-Sirenų“ pasiūlymas buvo priimtiniausias.
– Praėjusį sezoną pirmą kartą išvykote žaisti į užsienį ir pradėjote legionierės karjerą. Koks buvo šis sezonas?
– Sezonas buvo labai banguotas tiek man, tiek komandai. Liūdna, kad ekipą užgriuvo traumos ir nesugebėjome laimėti nei vieno čempionato, kuriuose žaidėme, nors turėjome tikrai pajėgią komandą. Baltarusija nėra labai tolima šalis, todėl, apskritai, labai daug skirtumų nebuvo, viskas panašu.
– Teko metus gyventi Minske. Kokie įspūdžiai apie šį miestą, pačią šalį?
– Minske man visai patiko, tik kartais pajuokaudama sakau, kad jaučiausi kaip sugrįžusi dešimt metų atgal. Žmonės Baltarusijoje labai malonūs, geri, niekada nebuvo, kad jausčiausi nesaugiai. Visada sulaukdavau pagalbos net ir iš nepažįstamu žmonių.
– Kaip moterų krepšinis vertinamas Baltarusijoje? Koks krepšinio lygis, jeigu jį lygintume su Lietuva?
– Baltarusijos moterų krepšinio rinktinė yra tikrai aukšto lygio, šiemet dalyvavo olimpinėse žaidynėse, todėl šiek tiek nustebino, kad žemas šalies čempionato lygis. Visoje lygoje yra dvi ar trys pajėgios ekipos, o visos kitos komandos sudarytos iš moksleivių. Mano nuomone, LMKL nors ir pastaraisiais metais pasilpnėjo, vis tiek yra pajėgesnė nei Baltarusijos.
– Praėjusį sezoną „Hoptrans-Sirenos“ tapo LMKL čempionėmis. Ar dabar jau pasikalbate, kokie komandos tikslai bus šį sezoną?
– Apie komandos tikslus dar nekalbėjome, bet manau, savaime suprantama, kad norėtųsi pakartoti praėjusio sezono pasiekimą.
– „Hoptrans-Sirenoms“ šis sezonas bus istorinis – dalyvausite Europos taurės turnyre. Kaip vertinate komandos galimybes?
– Dar anksti kalbėti apie komandos galimybes. Svarbu, kaip susižaisime, koks bus komandos legionierių indėlis. Dar nėra aiškios ir galutinės mūsų varžovės, todėl kalbėti anksti. Aš, asmeniškai, labai norėčiau patekti į kitą etapą.
– Šį sezoną dirbsite su treneriu Linu Šalkumi, kuris yra itin reiklus ir griežtas. Kokį įspūdį jau teko susidaryti apie šį strategą?
– Su treneriu jau yra tekę dirbti moterų rinktinėje, todėl žinau šio trenerio žaidimo braižą. Treneris tikrai yra reiklus, bet manau, kad to ir reikia moterų krepšinyje. Pas trenerį Šalkų viskas prasideda nuo gynybos, o aš ir esu labiau gynybinio tipo žaidėja. Gal ir reikės šiek tiek laiko perprasti visus trenerio norus, bet tikiuosi, kad viskas pavyks.
– Anksčiau viename interviu esate minėjusi, kad su krepšiniu susijusi svajonė – dalyvauti Rio olimpinėse žaidynėse. Kokia dabar būtų jūsų svajonė?
– Tokijo olimpinės žaidynės (šypsosi). Olimpiada visada išliks didžiausia mano svajone, bet žinoma, dabar pirmiausiai reikia sugrįžti į Europos čempionatą.
– Galbūt turite kažkokių hobių? Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Didžiausias mano pomėgis – kelionės. Vasarą, pagal galimybes, visada stengiuosi kur nors nukeliauti. Deja, kad galimybę keliauti turiu tik vasarą. Sezono metu pasineriu į filmus, serialus. Mano vieni mėgstamiausių serialų – „Grey anatomija“ („Grey’s Anatomy“) ir „Kostiumuotieji“ („Suits“). Tačiau daugiausiai laiko skiriu savo draugui ir augintiniui.
– Kaip praleidote vasarą?
– Vasara buvo tikrai įsimintina, buvau keliose kelionėse. Mauricijuje susižadėjau su savo draugu. Vasarą taip pat aktyviai sportavau, nes norėjau sustiprėti fiziškai, kad sezono metu pavyktų išvengti traumų. Esu dėkinga treneriui Tadui Jackūnui, kuris man labai daug padėjo.
