Praėjusią savaitę 13 Eurolygos akcininkų P. Motiejūną vienbalsiai išrinko naujuoju generaliniu direktoriumi, šiose pareigose pakeisiančiu Marshallą Glickmaną.
Toks komandų pasitikėjimas – neatsitiktinis. P. Motiejūnas ištraukė „Žalgirį“ iš bankroto nasrų po Vladimiro Romanovo pabėgimo, padėjo atsikratyti apie 20 milijonų litų skolų ir tapti Eurolygos atkrintamųjų lygio komanda.
Jis du sezonus – 2018 ir 2019 m. – buvo pripažintas geriausiu Eurolygos vadovu.
Vis tik su nauju įvertinimu teks atsisakyti ir to, be ko gyvenimas buvo neatsiejamas beveik du dešimtmečius.
Pagal Eurolygos taisykles P. Motiejūnas privalės atsiriboti nuo veiklos „Žalgiryje“, kur jis ne tik buvo visų sprendimų priėmėjas, bet ir 75 proc. klubo akcijų savininkas.
Darbą Kauno klube P. Motiejūnas pradėjo dar 2007 m., tapdamas komunikacijos direktoriumi. Vėliau jis tapo generaliniu direktoriumi, o nuo 2013 m. yra klubo prezidentas ir savininkas.
Sprendimą ir savo įpėdinį P. Motiejūnas turėtų paskelbti jau antradienį rengiamoje spaudos konferencijoje.
Kandidatus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – iš jų du yra realūs, kiti du – tik teoriniai.
Du teoriniai kandidatai
51-erių Martynas Purlys – vienas labiausiai patyrusių ir geriausiai vertinamų Lietuvos krepšinio vadybininkų, kuris jau ilgą laiką savo gebėjimus įrodinėja vadovaudamas Panevėžio „Lietkabeliui“.
Jis daugiau nei dešimtmetį užėmė generalinio direktoriaus vietą tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“, o nuo 2018 m. šias pareigas užima „Lietkabelyje“, kurį sugrąžino tarp elitinių Lietuvos klubų.
Skinami medaliai Lietuvoje, sėkmingas žaidimas Europoje, turint mažus resursus, jokių skandalų, aiški vizija ir kryptingas, tylus darbas.
Taip galima apibūdinti „Lietkabelio“ veidą, kai šiam vadovauti pradėjo M. Purlys. Vilnietis tikrai nusipelnė kilti dar aukščiau, tačiau Lietuvoje darbo vietų praktiškai nėra – „Ryte“ šiuo metu sėkmingai tvarkosi Donatas Zavackas, „Žalgiryje“ ši kėdė taip pat atrodė nepajudinama. Iki praėjusios savaitės.
Tačiau tikimybė M. Purlį išvysti „Žalgiryje“ – praktiškai lygi nuliui. Jis jau pradėjo kito sezono darbus su „Lietkabeliu“, o signalų apie galimą abipusį susidomėjimą – taip pat nėra.
Kitas teorinis, bet už M. Purlio paskyrimą daug realesnis scenarijus – Gino Rutkausko sugrįžimas į „Žalgirį“.
Lietuvos čempionams G. Rutkauskas yra atidavęs didžiąją dalį savo karjeros, o čia dirbo dviem etapais. Pirmasis buvo nuo 1990 iki 2007 m., o nuo 1998 m. G. Rutkauskas užėmė generalinio direktoriaus pareigas ir su komanda laimėjo Eurolygą.
2015 m. jis sugrįžo į Kauno ekipą ir čia darbavosi iki 2017 m., užimdamas viceprezidento pareigas. G. Rutkauską per šį laikotarpį perteikė nemažai vadybinių darbo paslapčių P. Motiejūnui. Vėliau jis dirbo Bambergo „Brose“ sporto direktoriumi, o paskutiniąja darboviete tapo Krasnodaro „Lokomotiv“ – šį klubą jis paliko, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Nereikia net ginčytis, kad G. Rutkauskas – didžiausią patirtį sukaupęs šalies krepšinio vadybininkas, tačiau ir šio vyro kandidatūra nėra pagrindinė, kai kalbame apie P. Motiejūno įpėdinį.
Du realiausi kandidatai
Taip yra dėl paprastos priežasties. Pirma ir svarbiausia – P. Motiejūnas Eurolygos generalinio direktoriaus pareigoms kol kas yra paskirtas tik vieneriems metams – ateinančiam sezonui.
Kitą vasarą vėl vyks balsavimas ir neaišku, kaip ilgai lietuvis vadovaus stipriausiai Europos krepšinio lygai.
Kitas svarbus aspektas – didžioji dalis sportinės dalies darbų „Žalgiryje“ jau atlikti – komanda išsaugos 80 proc. savo branduolio. Lieka atsakyti į klausimus dėl Isaiah Tyloro ir Tylerio Cavanaugh ateities komandoje, o sulaukus Italijos pirmenybių finišo oficialiai sudėti parašus ant sutarties su Nazu Mitrou-Longu.
Laiko komandos komplektacijos pabaigimui P. Motiejūnas turi iki liepos 31 d. – būtent šią dieną darbus oficialiai baigs M. Glickmanas.
Tad naujasis „Žalgirio“ vadovas kalno darbų neturės, jeigu kalbame apie svarbiausią – sudėties komplektavimą.
Tad ir imtis kardinalių permainų šioje vietoje nereikia – kas žino, galbūt po metų P. Motiejūnas sugrįš?
Tad savo įpėdinį P. Motiejūnas greičiausiai rinksis iš artimos aplinkos – sporto direktoriaus P. Jankūno arba daugelį metų komandos vadovu dirbančio Mindaugo Kvedaro.
P. Jankūnas tik prieš metus baigė krepšininko karjerą ir iš karto tapo „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Jo pusėje – daugybė kontaktų, atpažįstamumas ir sukauptos patirtys – „Žalgirio“ legendą žino visi Europos krepšinio funkcionieriai.
Sunku pasakyti, ar P. Jankūnas pats norės imtis naujų pareigų, tinkamai neapšilęs kojų sporto direktoriaus kėdėje ir biure.
Kitas kandidatas – M. Kvedaras. Jis ilgus metus yra tam tikros komandos smegenys – turi pasirūpinti visais žaidėjais, nuolat palaikyti su jais ryšį, taip pat sudėlioti ekipos gyvenimą iki smulkmenų.
Klube jis jau dvidešimt metų – 41-erių metų M. Kvedaras į ją atėjo atlikti praktikos dar būdamas studentu ir nuo tada dirbo su daugybe asmenų, matė šilto ir šalto.
Įdomu tai, kad M. Kvedaras ir P. Jankūnas yra itin artimi – į komandą atėjo praktiškai tuo pat metu, o praleistų metų kiekis joje – identiškas. Tai suformavo ypatingą ryšį tarp vyrų, o vienas kitą jie supranta iš pusės žodžio – labiausiai tikėtina, kad surėmę pečius jie abu ir bandys užpildyti P. Motiejūno paliekamus batus.
Neabejotina, kad ir kuris iš vyrų užims „Žalgirio“ vadovo vietą, kai reikės priimti svarbų sprendimą, P. Motiejūno patarimai vis dar vaidins itin svarbų vaidmenį.
