Praėjusią savaitę jis tapo Eurolygos vykdančiuoju direktoriumi – stipriausio žemyno turnyro akcininkai lietuvį išrinko vienbalsiai vietoje metus šias pareigas ėjusio amerikiečio Marshallo Glickmano.
Pastarasis paliks postą pasibaigus sutarčiai liepos 31 d., tuomet formaliai prasidės P. Motiejūno valdymo laikotarpis.
Kol kas įgaliojimai jam suteikti tik metams. Antradienį spaudos konferenciją Kaune surengęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ vadovas neslėpė ambicijų Eurolygai diriguoti ilgiau.
„Per praėjusį posėdį pasakiau, kad reikia įsivesti terminuotas vadovų kadencijas, kurių anksčiau nebūdavo. Diskutuosime, kokios trukmės. Per šiuos metus noriu sudėlioti normalią rinkimų sistemą, kad kitą vasarą būtų bent keli kandidatai. Neslepiu, kad ir pats ruošiuosi juose dalyvauti. Teoriškai važiuoju ten metams, o praktiškai – matysime“, – sakė P. Motiejūnas.
Eurolygos prezidentas nuo praėjusių metų yra serbas Dejanas Bodiroga. Prieš tai – nuo pat modernios Eurolygos susikūrimo 2000-aisiais – abi kėdes užėmė ispanas Jordi Bertomeu.
Savo ruožtu, P. Motiejūnas prieš dešimtmetį tapo „Žalgirio“ savininku, kuomet jo pirmtakas, susikompromitavęs bankininkas Vladimiras Romanovas pabėgo į Rusiją nuo baudžiamojo persekiojimo.
Jis ne tik užima „Žalgirio“ bei daugelio susijusių įmonių direktoriaus pareigas, bet ir yra stambiausias klubą kontroliuojančios bendrovės „Žalgiris group“ akcininkas. P. Motiejūnui priklauso 75 proc. akcijų paketas, likusias valdo bendrovė „Tesonet Global“.
Antradienį P. Motiejūnas paskelbė paliekantis „Žalgirio“ vadovo postą, kurį perims iki šiol pavaduotojo pareigas ėjęs Paulius Jankūnas, bet apie akcijų pardavimą kalbėjo miglotai.
„Artimiausiu metu išspręsime šį klausimą ir pranešime. Dabar nėra galvojama apie kažkokį ilgalaikį pardavimą. Supraskite, kol kas viskas aišku tik dėl ateinančių metų. Žiūrime, kaip sutvarkyti, kad viskas išliktų stabilu, patikimose rankose. Nėra lakstoma ir galvojama, kaip kuo greičiau kažkuo atsikratyti“, – dėstė P. Motiejūnas.
Galutinio atsakymo kol kas P. Motiejūnas neturi ir dėl kitų susijusių įmonių vadovo pareigų – pavyzdžiui, paklaustas, ar pasitrauks iš „Žalgirio“ arenos direktoriaus posto, jis tokią tikimybę įvertino „90 proc.“.
P. Motiejūno manymu, net ir tapus Eurolygos vadovu, tai netrukdo išlikti versle, netiesiogiai susijusiame su „Žalgiriu“ – pavyzdžiui, kitų Kauno sporto infrastruktūros objektų valdyme.
„Tikslas yra pasitraukti iš kasdienių pareigų, o valdybos, akcijos – skirtingi dalykai. Manau, tai tikrai suderinama, tik reikės tai išmokti daryti. Tos dalies, kuri apima areną, baseiną ir visus kitus dalykus, aš nepaleisiu, tik nebedalyvausiu taip aktyviai, čia nėra jokio interesų konflikto su Eurolyga“, – atsiliepė P. Motiejūnas.
Pasak jo, renkantis įpėdinį pačiame „Žalgiryje“ ilgai suktis galvos nereikėjo, galimybės stiprinti administraciją „iš šono“ nebuvo svarstomos.
„P. Jankūnas galėtų gauti labiausiai patobulėjusio sezono vadybininko apdovanojimą. Matėme, kad formulė veikia, tikime, kad taip bus ir toliau. Paulius perims visus sporto klausimus, įneš kitokio matymo. O likę darbuotojai turės suremti pečius ir padėti Pauliui kitose srityse laikytis ant tų pačių bėgių kaip iki šiol.
Visi kiti žmonės lieka „Žalgiryje“, daug metų jie buvo klubo sėkmės dalis, tad manau, jog viskas bus gerai“, – kalbėjo P. Motiejūnas, pridūręs, jog į Eurolygos administraciją kviestis kolegų iš „Žalgirio“ neplanuoja.
Jo teigimu, ši vasara – ypač palanki permainoms klubo vadovybėje, kadangi jau suburta didžioji dalis kito sezono komandos.
„Labai daug komplektacijos jau padaryta, dėl to perdavimas gali būti sklandesnis ir lengvesnis. Be to, yra mūsų tarptautinis skautas Erikas Kirvelaitis, lieka visi kontaktai su agentais. P. Jankūnas ir pats jau ne vienose derybose dalyvavo, derino kontraktų sąlygas“, – komentavo P. Motiejūnas.
Antradienį vos prasidėjus spaudos konferencijai jis atsiprašė žurnalistų, kad apie Eurolygą liečiančius klausimus galės kalbėti tik aptakiai ir diplomatiškai.
„Dar reikia apšilti kojas ir užsidėti kitą kepurę“, – šyptelėjo naujoji turnyro „galva“.
Vis dėlto puikiai Eurolygos užkulisius dėl ankstesnių savo pareigų išmanantis kaunietis kai kuriomis temomis pasisakė gana konkrečiai.
– Kada kraustotės į Barseloną, kaip dažnai jus matysime Kaune? – Delfi paklausė P. Motiejūno
– Išvažiuoju rugsėjį. Tikiuosi, jūs dažnai nematysite (juokiasi – Delfi). Bet šiaip būsiu dažnas svečias. Esu kaunietis, savas, manęs neatsikratysite. Mano namai – čia, ir taip liks visą laiką.
– Teoriškai įmanoma, kad po metų grįšite į „Žalgirio“ direktoriaus pareigas ir vėl būsite klubo savininkas?
– Nenorėčiau to interpretuoti. Laukia daug darbų, kuriuos reikia atlikti Eurolygoje, visas dėmesys – ten. O čia – nenoriu blaškyti žmonių, jie turi žinoti, kad reikia iki galo atsiduoti klubui. Negaliu P. Jankūnui sakyti, kad metus pasaugotų kėdę, o aš paskui į ją sugrįšiu. Ir Pauliui, ir visiems kitiems darbuotojams tai yra šansas dar labiau paaugti, dar labiau patobulėti ir dar labiau sustiprinti klubą. „Žalgiris“ dar tikrai turi daug potencialo, ir aš nebūsiu tas, kuris stovės šalia ir sakys, kaip jį išnaudoti. Jie turės visišką laisvę, o akcijos – šalutinis dalykas.
– Palyginkite, koks buvo „Žalgiris“ jums pradėjus jame dirbti ir kokį klubą paliekate dabar.
– Iš pradžių mūsų klube buvo berods šeši žmonės, paskui vienu metu dirbdavome „Akropolyje“ sėdėdami ant dėžių. Dabar viskas išaugę, visoje organizacijoje yra daugiau kaip 350 darbuotojų. Palikti „Žalgirį“ – emociškai sunkus sprendimas. Bet naujas iššūkis – visada įdomu.
– Kokia jūsų nuomonė dėl Eurolygos santykiu su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA) ir rinktinių atrankos varžybų „langų“?
– Labai jautrūs klausimai. Mano pozicija – dialogas, kuriame į svarbiausią poziciją turi būti iškeltas krepšinis. Žiūrėsime, ar galime rasti bendrų vardiklių. Svarbiausia, kad krepšinis būtų patrauklus žiūrovams, o krepšininkai nenuvargtų per daug, kaip yra dabar.
– Ką galvojate apie dabartinį Eurolygos formatą, galbūt jį reikėtų papildyti „įkrintamosiomis“ varžybomis?
– Tokių kalbų yra, bendrausime su klubais. Bet pagrindinis formato principas – kiekvieno žaidimas su kiekvienu – privalo išlikti, negalime grįžti prie grupių ar panašiai. Tai – esminė ašis, ji ir turi likti.
– Eurolyga kritikuojama, kad surenka per mažai pajamų iš televizijos teisių. Jūsų manymu, kiek tai įmanoma pakeisti?
– Riba – tik dangus. Rinka keičiasi, madas diktuoja amerikiečiai – ne tik su NBA, bet ir su amerikietišku bei europietišku futbolu, beisbolu. Nesu burtininkas, problemos neišsispręs pamojus lazdele. Laukia sudėtingas darbas.
Esminis dalykas – visų klubų vienybė. Visiems pažadėjau, kad būsime atviri ir kalbėsime ne už nugaros, o akis į akį prie vieno stalo. Ne tik tarp klubų, bet ir su kitomis institucijomis. Mano darbo metodai nesikeičia. Jaučiu, kad iki šiol daugelis mūsų dirbome galvodami apie grėsmes, nuogąstaudami, kad kitas meluoja, siekia naudos sau. Mano tikslas – dirbti, kad visa lyga būtų stipri.
Per ateinančius metus turime susidėlioti, kur link eisime kitus penkerius: kokios Europos taurės varžybų perspektyvos, kokie santykiai su FIBA, kokia plėtra. Ir, pagrindinis dalykas, kaip yra dėl finansų.
– Kokia Europos taurės turnyro ateitis?
– Tai visada buvo svarbus turnyras, visada jį palaikėme ir palaikysime. Nemanau, kad tai keisis artimiausiu metu, dėmesio bus tik dar daugiau.
– Ar yra galimybių kitame Europos taurės sezone matyti dvi Lietuvos komandas?
– Geras klausimas. Teoriškai – taip. Negaliu nieko pažadėti, bet teoriškai viskas įmanoma. Reikia matyti visą komandų sąrašą, kokios alternatyvos – apie tai diskutuosime.
– Dabar jau turbūt nebereikia spėlioti, ar Eurolygos vadovybė girdi „Wolves“ klubo savininko Gedimino Žiemelio pasisakymus, jog Eurolyga – tai žemyno krepšinio vėžys. Kaip tai vertinate?
– Žinau, kad ir mano pirmtakai girdėjo šias kalbas. Netyčia ir aš nugirdau. Nuskambėjo nelabai gerai. Visi suprantame, kad lyga gali dirbti geriau, bet viešai kritikuoti nėra geriausias sprendimas. Tik tiek ir pasakysiu, pats tikrai nenoriu kažko kritikuoti.
– Ar Rusijos klubai turi galimybių artimiausiu metu grįžti į Eurolygą?
– Negirdėjau apie tai. Visi suprantame situaciją, ji nepasikeitė. Negalvoju, kad bus kažkoks kitoks sprendimas.
– Ar galima tikėtis pokyčių Eurolygos komunikacijoje su žiniasklaida ir krepšinio bendruomene?
– Galima. Vakar kaip tik gavau taisykles, ką ir kaip sakyti, su kuo bendrauti. Aš tik už bendravimą, turime būti atviri. Ne tame amžiuje gyvename, kad slėptumėmės po devyniomis spynomis ir galvotume, kad pakanka išsiųsti pranešimą spaudai.
– Tai gali apimti Eurolygos klubų biudžetų, žaidėjų atlyginimų viešinimą?
– Tikiuosi. Sėdint čia ir kalbant su jumis atrodo, kad tai neišvengiama, turint NBA pavyzdį. Nematau, ko čia slėpti ir palikti erdvės visokioms interpretacijoms. Bet tai būtų tabu sulaužymas, matysime, ką apie tai galvoja kiti klubai.
– Kiek pritarimo dabar sulaukia nebe nauja algų kepurės idėja?
– Manau, sėkmingai link to judame. Pats buvau šį klausimą sprendusioje darbo grupėje – nueitas ilgas kelias. Tik reikia suvienodinti visų klubų pozicijas ir spausti starto mygtuką. Bet kol niekas nepatvirtinta, negaliu detalizuoti.
– Ar kitame Eurolygos sezone bus naujų komandų?
– Gali būti, kad niekas nesikeis, bet ant stalo yra ir Ankaros „Turk Telekom“, kaip Europos taurės vicečempionų, klausimas. Birželio 29 d. viskas turėtų būti aišku.
– Eurolygos dabar laukia evoliucija ar revoliucija?
– Pirmais metais – tikrai evoliucija. Revoliucijai reikia aiškaus plano ir sutarties ilgesniam laikui nei vieneri metai. Yra tai, ką būtina padaryti artimiausiu metu, kad sėkmingai startuotų kitas sezonas. O visi kiti klausimai patenka į ilgalaikę penkerių metų strategiją, kurią turime sudaryti per ateinančius metus.
