„Labai skausmingas pralaimėjimas. Seniai jau mačiau mūsų komandą tokią, be energijos. Nesilaikant taip žaidybinio plano... Norėjosi surasti žaidėjus, kurie tą planą galėtų daryti.
Kartais ieškodavome tų žaidėjų keitimais, kartais neturėdami keitimų žaidėme su tais, kurie nesilaikė plano. Antroje pusėje įpūtėme vilčių, kai mūsų įžaidėjai pradėjo kažką žaisti ir pradėjome rungtyniauti agresyviau.
Negalvoju, kad buvome nusipelnę pergalės. Seniai nebuvau taip nusivylęs visa situacija ir tuo, ką mes atsinešėme. Ko gero nesugebėjau priversti komandą suprasti, kad čia bus labai sunku. Nesugebėjau žaidėjams įpūsti energijos“ – kalbėjo Š. Jasikevičius.
Strategas taip pat pabrėžė, kad jo auklėtiniai didžiąją susitikimo dalį nesilaikė numatyto žaidimo plano.
„Nemanau, kad buvo kažkas tokio, ko mes nelaukėme. Buvo ta pati dvigubinimo sistema, kuriai mes ruošėmės dvi dienas. Vienas dalykas yra ruoštis, o visai kitas dalykas yra perteikti tai aikštelėje. Mes to nesugebėjome.
Man tai tikrai yra skausmingas pralaimėjimas, nes tai nėra toks „Žalgiris“, kokį mes bandome kurti. Mes visada pasižymime kovingumu ir energija, o pirmas 25 minutes tai buvo absoliutus atvirkštinis vaizdas to, ką mes ruošėme, ką diegėme žaidėjams.
Ypač nuvylė įžaidėjai. Iš visų galbūt Rokas laikėsi žaidybinio plano, bet gaila, kad kartais jam kamuolys išslydo iš rankų. Tai yra atleidžiama“ – dėstė dėl nesėkmės susirūpinęs treneris.
– Kas padėjo užsikabinti trečiojo kėlinio pabaigoje?
– Sunku pasakyti. Gal „Gran Canaria“ atsipalaidavo po tokio skirtumo. Gal mes kažkiek bandėme agresyviau iš savęs kažką išspausti, bet tai nebuvo „Žalgiris“, kurį mes esame įpratę matyti.
– „Žalgiris“ žaidė be trijų traumuotų rotacijos žaidėjų. Kaip tai išbalansavo komandą?
– Mes galėjome laimėti su šia komanda.
– Kai komanda sužaisdavo geras atkarpas ir prisivydavo varžovus, į aikštę buvo metamas jaunimas: Rokas Jokubaitis, Erikas Venskus.
– Todėl, nes buvo likę nedaug laiko iki kėlinio pabaigos ir reikėjo pataupyti tuos žaidėjus, kurie jau buvo numirę. Mums reikia mesti jaunus žaidėjus, kadangi neturime mes vyresnių.
– Kiek Nate'o Wolterso žaidime dar jaučiasi traumos padariniai?
– Jaučiasi, jis dar tikrai negali žaisti 100 procentų fiziškai. Bet viena yra traumos padariniai, o antras dalykas yra žaidybinio plano nesilaikymas.
– Kaip galėtumėte įvertinti komandos augimą?
– Komandos augimas kažkuriuo momentu tikrai pasireiškė ir matėsi labai daug pozityvių ženklų, kuriuos dabar absoliučiai sustabdė traumos. Nesiteisinsiu traumomis dėl šio pralaimėjimo, bet kalbant apie komandos augimą – traumos mus labai stabdo.
– Kiek skausminga komandai yra Leo trauma, žinant tai, jog jis jau buvo įgavęs gerą formą?
– Čia gyvenimas. Antanas irgi gavo traumą po geriausių rungtynių. Reikia iš to išlipti. Reikia per save persilaužti, reikia duoti daugiau energijos.
Skaitau žaidėjų komentarus, sakė, kad jiems reikia sužaisti geriausias rungtynes. Jiems nereikia kažkokių „supermeniškų“ pastangų, kad laimėti Eurolygos rungtynes. Bet tikrai reikia laikytis žaidybinio plano, nes be jo mes griūname kaip komanda. Mes nedarome to, kas mus daro labai gerais.
– Ieškant pozityvių dalykų – geriausios Lauryno Biručio rungtynės Eurolygoje. Galbūt džiugino jo žaidimas?
– Rezultatyviausios rungtynės nėra geriausios. Čia yra didžiulis skirtumas. Nors aš galvoju, kad jis žaidė gerai, bet taip pat kaip ir visi kiti – jis nedavė detalių išpildymo, kuris pabaigoje labai daug reiškia. Jei reikia išskirti vieną gerą žaidėją, aš nežinau, ką man išskirti.
Net nežinau, ar kuris žaidėjas, išskyrus Jokubaitį, suprato, ką mes dirbome dvi dienas prieš šias rungtynes. Prie to, kad kažkodėl neturėjome energijos, gavosi labai skausmingas pralaimėjimas.
Eurolygos turnyro lentelė:
