Ketvirtadienį D. Songaila kartu su didžiąją dalimi rinktinės kandidatų Druskininkuose pradėjo pasirengimą liepą Venesueloje vyksiančiam atrankos į Londono olimpines žaidynes turnyrui.
„Savaitę atostogavau užsienyje, savaitę – namuose, ir viskas. Man sezonas baigėsi tik gegužės 6-ą d., dar šiek tiek laiko surijo kelionės, todėl individualiai pasportuoti net nebeturėjau kada. Nepaisant to, nuovargio nejaučiu, nes treneriai iš karto didelių krūvių mums neskyrė“, – po įvadinių pratybų sakė 204 cm ūgio puolėjas.
Į Druskininkus marijampolietis atvyko kaip laisvasis agentas – krepšininko sutartis su Ispanijos čempionato dugne likusia Valjadolido „Blancos de Rueda“ ekipa baigė galioti sulig paskutinėmis rungtynėmis.
Ispanijos pirmenybių autsaiderių gretose D. Songaila atsidūrė tik kovo viduryje, prabėgus pusantro mėnesio po sprendimo abipusiu sutarimu nutraukti kontraktą su Eurolygoje žaidusiu Stambulo „Galatasaray“ klubu. Nors sklido gandai apie NBA komandų susidomėjimą žaidimo už Atlanto patirties turinčiu lietuviu, pastarasis sezoną baigė Ispanijoje.
„Pasirašiau sutartį su Valjadolido klubu vien dėl to, kad nenorėjau praleisti sezono pabaigos, o iš NBA teatkeliavo trumpalaikio 10 dienų kontrakto pasiūlymai. Kalbant apie visą sezoną, jis nebuvo toks, kokio norėjau, ir baigėsi ne ten, kur tikėjausi. Bet, atsižvelgiant į tai, kiek žaidimo laiko gaudavau, pavyko jį išnaudoti visai normaliai“, – svarstė rinktinės senbuvis, per rungtynes Eurolygoje vidutiniškai praleisdavęs aikštėje 15 min. ir rinkdavęs po 6,5 taško bei 2,8 atkovoto kamuolio.
– Kokios priežastys neleido jums įsitvirtinti „Galatasaray“ komandoje? – DELFI paklausė D. Songailos
– Nepasakyčiau, kad aš ten neįsitvirtinau – vis dėlto didesnę dalį sezono sužaidžiau Stambule. Paprasčiausiai neradome bendros kalbos su treneriu (Oktay'umi Mahmučiu – DELFI). Nesutapo mūsų nuomonės, bet nenorėčiau daugiau apie tai kalbėti.
– Šią vasarą vėl teks ieškoti naujos darbovietės. Kur krypsta jūsų akys?
– Dar ankstoka dairytis, nes sezonas tik dabar baigiasi. Paieškomis turės užsiimti mano agentas, o aš visą dėmesį koncentruoju į darbą rinktinės treniruočių stovykloje. Kai agentas praneš apie galimus variantus, svarstysiu juos, o kol kas net pats nežinau, ar žaisiu Europoje, ar kur kitur.
– Pasirašytą kontraktą norėtumėte įsidėti į stalčių iki kelionės į Venesuelą?
– Norėčiau kad ir rytoj pasirašyti – tuomet būtų ramu. Tik norai ir realybė ne visada sutampa. Kai buvau jaunesnis, nepasirašęs sutarties nieko nenorėdavau daryti ir rinktinėje, bet dabar to nebesureikšminu. Jau sužaidžiau daugiau nei dešimt sezonų kaip profesionalas, dabar man pačiam naudinga padirbėti su rinktine ir pasiruošti būsimam sezonui, todėl neapkraunu savo galvos mintimis apie sutartis.
– Nustebote po ne itin sėkmingai susiklosčiusio sezono sulaukęs kvietimo į nacionalinę komandą?
– Kiekvienas mano sezoną gali vertinti kaip nori. Pasižiūrėjus į statistikos vidurkius, viskas atrodo normaliai, tik žaisti negaudavau daug. Treneris (K. Kemzūra – DELFI) turėjo savo nuomonę ir pakvietė, o aš jam jau anksčiau buvau garantavęs, kad tikrai nepasakysiu „ne“.
– Anksčiau galėjote įsivaizduoti, kad būdamas 34-erių metų dar žaisite rinktinėje?
– Tiesą pasakius, ne. Po Pekino olimpiados 2008-ais buvau pasitraukęs iš rinktinės dėl nugaros problemų, bet prabėgo jau ketveri metai, per kuriuos rimtesnių sveikatos sutrikimų ar traumų nepasitaikė. Jei sveikata leidžia, kodėl gi nežaisti?
– Jūsų nuomone, ar po traumos sugrįžęs Linas Kleiza smarkiai pakeis komandos žaidimą?
– Lyginant su praėjusiu Europos čempionatu mūsų žaidimas, žinoma, skirsis. Vis dėlto Venesueloje mūsų pagrindinės varžovės bus tos pačios komandos, su kuriomis kovojome Europos pirmenybėse, todėl nemanau, kad treneriai norės naudoti identišką žaidimo planą. Aišku, tokie žaidėjai kaip Linas taip pat išplečia pasirinkimo galimybes, pavyzdžiui, sprendžiant, kam rungtynių pabaigoje patikėti kamuolį. Linas tikrai bus reikalingas – gerai, kad jis čia yra.
– Lietuvoje vykusio Europos čempionato sukeltas ažiotažas jau atslūgo, tad ruoštis varžyboms galėsite ramesne širdimi nei pernai?
– Pirma treniruočių stovyklos diena ir praėjusiais metais buvo labai panaši, nes tuomet apie patį čempionatą dar negalvojome – tik jam artėjant spaudimas ėmė augti. Šįkart tikiuosi to išvengti, kadangi po kelių savaičių išvažiuosime iš Lietuvos ir būsime atokiau nuo viso to dėmesio.
