1984 metais trečiasis šaukimas priklausė Rytų konferencijoje priešpaskutinę vietą užėmusiam Čikagos „Bulls“ klubui (27/55), kuris pakvietė Šiaurės Karolinos universiteto gynėją Michaelą Jordaną.
„Tikiuosi būti naudingas „Bulls“ komandai ir pritapti lygoje, todėl su nekantrumu laukiu sezono starto. Kai kurie ekspertai mano, kad tapsiu geru žaidėju, bet žaisiu ne dėl to, kad pateisinčiau kažkieno viltis. Noriu žaisti taip, kaip galiu geriausiai. Stengsiuosi, kad „Bulls“ atsigautų ir grįžtų į pergalių kelią“, – savo kalboje pranašiškai pareiškė M. Jordanas.
Pirmame mače vilkėdamas „Bulls“ marškinėlius M. Jordanas pelnė 16, antrame – 21, o trečiame – jau 37 taškus. Praėjus vos dviem savaitėms nuo savo debiuto NBA jis į San Antonijaus „Spurs“ krepšį įmetė net 45 taškus ir išplėšė pergalę rezultatu 120:117 Čikagos komandai, kuri sezoną pradėjo puikiu balansu (7/2).
Vėliau M. Jordanas net šešiskart tapo NBA čempionu ir naudingiausiu visų tų finalų žaidėju (MVP) bei, žinoma, buvo priimtas į Šlovės muziejų. M. Jordano taškų vidurkis per rungtynes siekė net 30,1 taško.
Beje, 1984 m. aukščiau už M. Jordaną buvo pasirinkti Hakeemas Olajuwonas (Hiustono „Rockets“ ir Samie Bowie (Portlando „Trail Blazers“), kuris taip ir netapo žvaigžde – traumų kamuojamas aukštaūgis per 10 sezonų pelnė po 10,9 taško ir atkovojo po 7,5 kamuolio.
