Patyręs 47-erių krepšinio specialistas pasidalino mintimis apie savo karjeros pradžią, darbą „Žalgiryje“, sūnaus Gusto pasirinkimą, puikios komandoje atmosferos formulę ir savo svajones.
Visą laidos įrašą galima rasti čia.
– Ar pamenate, kada pirmą kartą į rankas paėmėte krepšinio kamuolį?
– Tokio fakto tikrai neprisimenu. Augau nedideliame mieste Jonavoje, vaikystėje išbandžiau daug įvairiausiausių sporto šakų, ir futbolas, ir krepšinis, ir daugelis kitų žaidimų. Pamenu, kad sportuoti Jonavos sporto centre pradėjau nuo tinklinio.
Porą metų žaidžiau tinklinį, šalia buvo ir krepšinio būrelis. Kiek pamenu, nuo 12-os metų lankiau tik krepšinį.
– Kur išleidote pirmą krepšinyje gautą algą ir gal pamenate kokio ji buvo dydžio?
– Tai buvo 62 rubliai. Puikiai pamenu, kad Rytis Vaišvila uždirbo daugiau, 65 rublius, nes jis klaipėdietis ir jam už tolimesnę kelionę mokėjo daugiau. Tiksliai nepamenu, kur išleidau uždirbtus pinigus, prabėgo daug metų.
– Ar dirbote darbus, kurie būtų visiškai nesusiję su krepšiniu?
– Vienareikšmiškai taip. Vasaromis paauglystėje kaime dirbau ir arklidėse, ir grūdų sandėlyje, ir kiaulidėse. Kaimo darbai man nebuvo svetimi, viską, ką paprašydavo seneliai, tą ir darydavau. Darbo tikrai nebijojau, nes norėjosi kažkiek užsidirbti pinigų per vasarą.
Pamenu, žaidžiant dar dubleriuose po treniruočių su draugu vakarais šveisdavome mašinas, kažką dažydavome ir panašiai.
– Ar galite išskirti kurį nors karjeros mačą, kuris sukelia didžiausius sentimentus?
– Tų mačų buvo ne vienas ir ne du. Aš, kaip komandos žaidėjas, vertinu komandines pergales, kai kažką išties svarbaus laimi.
– Jūsų sūnus Gustas seka jūsų pėdomis, pradėjo trenerio karjerą. Ar daug patarimų duodate sūnui, ar jis klauso jūsų pastabų, o gal atvirkščiai, stengiasi viską pats patirti?
– Į mano patarimus ranka nenumoja, jis nuo mažens trynėsi šalia krepšininkų, arti krepšinio. Tai yra jo kraujyje. Pats bandė tapti krepšininku, porą metų žaidė krepšinį už Atlanto.
Aš manau, jis dar ieškojimų kelyje. Džiaugiuosi, kad jis dabar gali dirbti kartu su mano geru draugu Ryčiu Vaišvila, kuris gali suteikti naudingos patirties.
Šiais laikais viską gali rasti internete, tik reikia mokėti pritaikyti savo situacijose ir gauti naudos komandai.
– Pusiau juokais, pusiau rimtai sakoma, kad Darius Maskoliūnas yra vienintelis, galintis šalia aikštės sutramdyti Šarūną Jasikevičių. Dažnai matome jus bandantį nuraminti kolegą, kuris yra arti techninės pražangos. Ką tokiais momentais sakote Š. Jasikevičiui, bandydamas jį nuraminti?
– Čia nėra jokios paslapties ar specialių žodžių, kuriais jį sutramdyčiau. Visi žino Šarą, jo emocijas. Vienas mano darbų – padėti suvaldyti tas emocijas, paaiškinti jam momento svarbą.
Niekas jo nepakeis, mes tik stengiamės, kad komandos rezultatai būtų kuo geresni. Pakeisti Šarą – misija neįmanoma.
– Žvelgiant iš šalies, atrodo, kad ne tik žaidėjai komandoje yra vieningi, bet ir treneriai gerai vienas su kitu sutaria, vyrauja bičiuliškas bendravimas. Ar tai stipriai prisideda prie bendrų rezultatų?
– Aš manau, tai yra labai svarbu. Pradėsiu nuo žaidėjų, turiu pasakyti, kad labai atsargiai renkamės naujokus, žvelgiame ne tik į jo įgūdžius, privalumus aikštelėje, bet labai svarbią vietą užima žmogiškosios savybės.
Mes surenkame aibę informacijos, kurios nemažą dalį sudaro būtent krepšininko charakteristika. Gal dėl to nuo pirmų treniruočių atmosfera komandoje yra išties gera, nėra nesveikos konkurencijos, visi stengiasi ir dirba.
Kalbant apie trenerių kolektyvą, mes visų pirma esame kartu žaidę, esame draugai daugelį metų. Vėlgi, mes neturime kažkokių nesveikų ambicijų ar pavydo, ar kažko, kas kenktų komandai.
Tiesiog stengiamės, kad komanda siektų pergalių ir visi būtų laimingi.
– Treneri, ar turite neišsipildžiusių svajonių?
– Žinoma! Jei kalba eina ne apie krepšinį, tai yra tikrai ne viena. Kažkada kai baigiau karjerą, sakiau, kad reikia susirašyti svajones ant lapo.
Noriu pamatyti „Formulės-1“ lenktynes, noriu gyvai tribūnose stebėti bent vieną „Grand Slam“ teniso turnyrą, nesvarbu kokį, vieną iš keturių.
Dar tikrai galiu vardinti, nors dalį savo svajonių jau įgyvendinau.
