– Kuris klubas karjeroje jums buvo brangiausias?
– Visi klubai kažko davė, visiems atidaviau širdį. Vieno negalėčiau išskirti. Nuo pat pradžios - nuo Vilniaus „Sakalų“ ir „Lietuvos ryto“ - visi klubai buvo ypatingi.
– Kokie tolesni gyvenimo planai? Kur apsistosite, ką ketinate veikti?
– Stačia galva nepulsiu niekur. Žiūrėsiu po truputį, gal atsiras kas gyvenime. Dabar nėra kur skubėti.
– Gal rudenį galėsime išvysti jus kokioje mėgėjų lygoje?
– Kol kas pailsėsiu, bet nemanau, kad man bus nuobodu.
– Sutiktumėte dirbti vyrų ar vaikų komandos treneriu?
– Darbas su vaikais yra viena, o su vyrų komanda – kas kita. Su vyrais tikrai nenorėčiau dirbti, o su vaikais... Sakau, praeis kiek laiko, ir žiūrėsiu, kur mane gyvenime labiau traukia.
– Liksite krepšinio pasaulyje?
– Krepšinis buvo svarbus mano gyvenimo etapas, todėl tikrai nenutolsiu.
– Ko tikitės iš šios rinktinės?
– Tikėtis galima daug ko. Tikiuosi medalių, kaip ir visi. Juo labiau, kad galimybių tikrai yra. Bet čia toks dalykas, kad neprispėliosi. Laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų.
– Gal turite kokių patarimų buvusiems komandos draugams olimpinėse žaidynėse?
– Jie visi ir taip žino, ką reikia daryti, todėl sunku patarti. Svarbiausia komandai išvengti duobių žaidime ir viskas bus gerai.
