Traumų 80 proc. daugiau nei Skandinavijoje

Projekto esmė - kaupti išsamią duomenų bazę apie aukšto meistriškumo krepšininkų traumas. Dabar įvairios traumos lieka net neužfiksuotos, nes komandų medikai sportininkus dažnai gydo patys. Užsienyje tokie duomenys centralizuotai kaupiami jau porą dešimtmečių ir tai labai padeda efektyviau dirbti traumų prevencijos srityje. Skaičiuojama, kad tarkim Skandinavijos šalyse sportininkai patiria apie 70-80 proc. traumų mažiau, nei Rytų Europos šalyse. To pavyksta pasiekti ir užbėgti už akių nelaimei naudojant traumų registrą.

„Traumų tiek daug, kad net nebespėjame gydyti. Kartais po traumų net nepavyksta sportininko pastatyti ant kojų, o kartais net pastebima neįgalumo požymių. Operacija yra tik 50 proc. sėkmės, o į procesą turi įsijungti treneriai, medikai“, - teigia projekto iniciatorius, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas, LSMU Sporto instituto vadovas Rimtautas Gudas.

Mokslas, kuris atitrūkęs nuo praktikos yra nenaudingas. Iki šiol bendravimas buvo daugiau filosofinis, o dabar bus kur kas daugiau konkretumo“, - sako LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.

Projektas ne tik sportininkams

Planuojama, kad ateityje traumų registras bus taikomas ne tik aukšto meistriškumo sportininkams.

„Tam, kad mes sportą taikytume kaip galingą priemonę sveikatos stiprinimui, mums būtina turėti registrą. Pradėsime nuo aukšto lygio sportininkų. Tai bus kaip pilotinis projektas, kuris atvers galimybes kitiems procesams. Mes turėtume būti orientuoti į sportą visiems. Ne tik į profesionalų, bet ir visų mėgėjų sportą. Mes norime, kad Kaunas būtų ne tik krepšinio, bet ir sveikų žmonių sostinė“, - sako R. Žaliūnas.

LKF prezidentas Arvydas Sabonis pastebėjo, kad pastaruoju metu krepšininkų traumų skaičius ypatingai išaugo. Tačiau kur kas pagerėjo ir medicininių paslaugų kokybė.

„LKF tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių žaistų krepšinį. Kuo daugiau žmonių žais krepšinį, tuo daugiau bus kandidatų į Lietuvos rinktinę. Aš irgi kažkada sportavau ir būdavo traumų. Gal ne tiek, kiek dabar. Bet būdavo. Jei tarkim trūkdavo kryžminiai raiščiai tai karjerai galėdavai uždėti kryžiuką. Dabar medicina smarkiai pažengė“, - sako A. Sabonis.

Visgi legendinis krepšininkas nuogąstauja, kad jauni sportininkai tam tikru pasirengimo laikotarpiu patiria per didelius krūvius.

„Tai vėliau virsta traumomis. Paskaičiuokite, kiek būsimų žvaigždžių ar žvaigždučių jau jaunystėje stabdo traumos“, - sako A. Sabonis.

Tikimasi, kad išsamų traumų registrą ir tam tikras tendencijas bus galima stebėti po ketverių metų.

Visgi pastebima, kad Lietuvoje labai trūksta profesionalių sporto medikų. Šiai dienai LSMU sporto medicinos mokosi vos du studentai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)