Tikrą gimtadienio dovaną V. Garastui gali įteikti Kauno „Žalgiris“, kuris penktadienį svečiuose stos į Eurolygos 26-o turo akistatą prieš Belgrado „Crvena zvezda“.
„Reikia laimėti. Jei iškovos pergalę, sakysiu, kad tas trenerių keitimas bus pasiteisinęs. Nuo sausio komanda palieka tokios žvalesnės kompanijos įspūdį“, – pastebi krepšinio ritmu gyvenantis V. Garastas.
Pokalbyje su Delfi krepšinio legenda pasidalino įžvalgomis apie rinktinės galimybes patekti į Paryžiaus žaidynes, „Žalgirio“ sportinę formą ir viltį prasibrauti į atkrintamąsias, bendrą šalies klubinių komandų nuosmukį ir turėjo drąsų, bet neįgyvendinamą pasiūlymą Karaliaus Mindaugo taurės turnyro organizatoriams.
– Su gimimo diena, gerbiamas treneri. Esate pasakojęs, jog iš tiesų gimėte vasario 2-ąją, tik tėvai jus užregistravo beveik savaite vėliau, vasario 8-ąją. Gal sulaukiate sveikinimų ir vasario 2-ąją?
– Na, žinote, čia tokia nedidelė istorija, gal be reikalo prasitariau kažkada. Gimiau vasario 2-ą Joniškėlyje, bet tėvai pervažiavo į Linkuvą, čia mane ir pakrikštijo 8-ą dieną.
Anksčiau Linkuvoje nebuvo metrikacijos skyriaus, bažnyčioje krikšto metu registruodavo naujagimius. Ta istorija neturi reikšmės.
– Kurią dieną jūs laukiate sveikinimų ir svečių?
– Tradiciškai 8-ą dieną, kaip parašyta pase. Dokumentas yra dokumentas.
– Kaip laikotės, kaip jūsų sveikata sulaukus 92-ejų?
– Sveikata – pusė bėdos. Kol kas visai nieko, vidutiniškai. Prieš kažkiek laiko griuvau, buvo skilęs kaulas, tai dabar kojos nėra labai stiprios, viena nedidelė bėda.
Bet judu, einu pasivaikščioti, laiptais lipu.
Kalbant apie psichologinę būseną, na, mano savijauta prastoka. Prieš mėnesį žmoną palaidojau. Sunku atsigauti.
– Pernai spalio pabaigoje vyko filmo „Bilietas“ premjera, kokį įspūdį paliko ši dokumentinė kino juosta? Ar smagu buvo sugrįžti į 9-ojo dešimtmečio laikus?
– Nemačiau paties filmo, žmona sirgo. Negalėjau išvažiuoti, reikėjo ją globoti.
– Kiek aktyviai domitės krepšinio aktualijomis šiuo metu, ar sekate „Žalgirio“, rinktinės naujienas?
– Beveik visas rungtynes žiūriu, tas smalsumas krepšiniui niekur nedingęs. Štai, sausį pakeistas „Žalgirio“ treneris. Blogiausia, kad tai jau tendencija, kiek padirba treneris ir jau keičiamas.
Nežinau kontraktų, sąlygų, bet reiktų turėti kantrybės. Viską lemia galutinis rezultatas. Pasibaigs sezonas ir matysime, ar jį reikia atleisti ir ieškoti naujo.
Kaziui Maksvyčiui buvo likę aibė rungtynių, kur jis galėjo laimėti ir pataisyti komandos reikalus.
O atvykusiam sezono vidury labai sudėtinga. Nieko nepažįsta, nežino, kaip, kas komandoje. Tie pokyčiai trenerių štabe, žinote… tapo madinga keisti trenerius.
Esu tą kalbėjęs, buvo toks Aleksandras Trifunovičius (treniravo „Žalgirį“ 2011/2012 m.), su juo susitikau, pamenu jo ištartus žodžius: „Jūs kalbate, kad krepšinis jums yra religija, bet samdote svetimus kunigus“.
Vadinasi, neauginame savo trenerių.
– Jūsų nuomone, ar Lietuvos rinktinė pajėgi iškovoti olimpinį bilietą į Paryžių?
