Kauniečiai pergalę 67:56 prieš Zelionos Guros „Stelmet“ šventė solidžios gynybos, o vilniečiai 103:92 Stambulo „Bešiktaš“ klubą patiesė įspūdingo puolimo dėka (klaipėdiečių žaidimą panagrinėsiu kituose komentaruose).
„Žalgirio“ krepšininkai per paskutines 13 mačo minučių leido varžovams sukrapštyti tik 9 taškelius. Tiesa, reikia pripažinti, jog vakar Lenkijos čempionai ne kartą ir ne du prametė visiškai laisvi, tačiau apskritai žalgiriečių gynyba buvo neblogai organizuota.
Gintaro Krapiko auklėtiniai stengėsi itin aktyviai gintis prie tritaškio linijos. Čia didžiulį darbą atliko aukštaūgiai. Ir Ianas Vougioukas, ir Robertas Javtokas po to, kai varžovų priekinės linijos krepšininkai statydavo užtvaras Lukaszui Koszarekui ar Dee Bostui, dažniausiai sėkmingai pristabdydavo „Stelmet“ įžaidėjus.
Iš esmės buvo išjungtas ir kitas oponentų ginklas – greitasis puolimas. Kita vertus, poziciniame puolime kilo problemų dengiant itin staigų, greitą ir šoklų Mateuszą Ponitką. Gerai, kad jis ketvirtajame kėlinyje prametė 4 baudas iš eilės. Kitu atveju darbinė „Žalgirio“ pergalė turbūt būtų pasiekta dar sunkiau.
Puolant vėl neišvengta gimdymo kančių. Brockas Motumas, Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, Lukas Lekavičius, Edgaras Ulanovas ir Siimas-Sanderis Vene kartu pelnė vos 8 taškus! Tik estas žaidė 5,5 min, visi kiti išvardyti krepšininkai nuo 11 iki 24 min. Jei „Žalgiris“ vakar būtų rungtyniavęs su galingesniu priešininku, viskas galėjo baigtis liūdnai.
„Lietuvos rytas“, net ir be Antano Kavaliausko, Deivido Gailiaus bei Artūro Gudaičio, svečiuose sensacingai nukovė „Bešiktaš“, kuriam buvo pralaimėjęs namie. Laikinasis Vilniaus ekipos vairininkas Aurimas Jasilionis gerokai supaprastino puolimo taktiką ir tai davė gardžių vaisių. Vilniečiai Stambule žaidė panašiai kaip Virginijaus Šeškaus laikais. Gynyba skylėta, o puolimas – be sudėtingų derinių, bet jame daug laisvės, improvizacijos, tritaškių.
Aišku, dažniausiai kai pasikeičia komandos treneris, krepšininkai rungtyniauja lyg su sparnais. Ar šis efektas „Lietuvos ryte“ bus trumpalaikis? Spėju, kad taip, nors norėčiau suklysti. Jau minėjau ankstesniame komentare, kad „Lietuvos ryte“ surinkti žaidėjai, dauguma kurių nuostabiai puola, bet itin prastai ginasi asmeniškai.
Be to, sostinės ekipai labai stinga emocinio lyderio, tokio, koks anksčiau buvo Šarūnas Jasikevičius ar Steponas Babrauskas. Toks žaidėjas galėtų užvesti komandos draugus, duoti jiems velnių, o esant reikalui „išspardytų užpakalius“. O dabar beveik visi tylūs, kuklūs, mandagūs, nesipyksta tarpusavyje, nors to kartais reikia.
Sekmadienį „Lietuvos rytas“ LKL čempionate bandys įveikti „Žalgirį“. Gal šį sezoną vilniečiai kokį kartą ir nugalės kauniečius, tačiau sunku patikėti, kad sostinės klubas gali laimėti LKL pirmenybes. Pagal puolimo potencialą „Lietuvos rytas“ tikrai nenusileidžia „Žalgiriui“, gal net pranoksta, tačiau komandų gynybos kokybė skiriasi kaip diena ir naktis.
