Krepsinis.lt įvertino žalgiriečių žaidimą pirmajame etape dešimtbale sistema.
Paulius Jankūnas (9 balai). Svarbiausias „Žalgirio“ krepšininkas reguliariajame sezone. Brangiausias Kauno klubo žaidėjas įrodinėja, kad pinigus gauna ne už gražias akis. Rungtyniavo rezultatyviausiai (vid. 11,9), geriausiai grūmėsi dėl atšokusių kamuolių kamuolių (6,5), dažniausiai provokavo varžovų pražangas (4,3), surinko daugiausia naudingumo balų (14,7).
Tiesa, ilgiausiai (25 min.) aikštėje buvęs puolėjas iš dešimties rungtynių silpnokai pasirodė ketveriose, kuriose pelnė 4-8 taškus. Geresnis galėjo būti tritaškių pataikymas (7/23, 30 proc.).
Ianas Vougioukas (7,5). Antras ekipoje pagal pelnytus taškus (11,1), dvitaškių taiklumą (63,6 proc.), naudingumo balus (11,8). Gerai nugarą į krepšį žaidžiantis graikas labai retai klysdavo (1,0). Prastokai žaidė paskutinėse trejose rungtynėse, kuriose rinko vienženklį taškų skaičių. Kaip pagrindiniam vidurio puolėjui gana kukli atkovotų kamuolių statistika (4,2 per 20 min.).
Olivier Hanlanas (7). Buvo trečias komandoje tarp rezultatyviausių žaidėjų (9,3). Oponentų gynybą dažnai draskydavo aštriais prasiveržimais – išprovokuodavo po tris pražangas (antras rezultatas). 193 cm ūgio gynėjas atkovojo net po 3,5 kamuolio. Keturiose dvikovose nepadarė nė vienos klaidos. Neišvengė bangavimo – penkeriose rungtynėse rinko 10-19 taškų, o likusiose – 2-9. Norėjosi solidesnio dvitaškių pataikymo (47,8 proc.). Nestiprus, gležnokas kūnas kartais trukdydavo apsiginti prieš atletiškesnius priešininkus.
Edgaras Ulanovas (6,5). Nors rinko vos po 3,2 taško, buvo vienas svarbiausių žmonių gynyboje, todėl žaidė po 24 min. Ir asmeniškai gynėsi neblogai, ir komandinėje gynyboje pasiklysdavo retai. Atliko 2,3 perdavimo metimui ir šioje srityje nusileido tik Mantui Kalniečiui. Per 24 min. padarydavo tik po vieną klaidą. Tiesa, akis bado itin menkas dvitaškių taiklumas (8/26, 30,8 proc.).
Lukas Lekavičius (6). Kurį laiką marintas ant suolo „Žalgirio“ mažylis įrodė, kad aikštėje gali atlikti didelius darbus. Efektyviai pagreitindavo komandos žaidimą, tapo taikliausiu tritaškių metiku (7/12, 58,3 proc.), daugiausia kamuolių perėmusiu žaidėju (1,0). Kita vertus, bendrą vaizdą gadino mažas rezultatyvių perdavimų skaičius (0,9) ir prastas dvitaškių pataikymas (31,6 proc.)
Brockas Motumas (6). Iš australo tikėjausi daugiau. Puolė jis pusė velnio, bet gynyboje neretai buvo kiauras. Sunkiai orientavosi komandinėje gynyboje. Aikštėje dažnai būdavo sutrikęs. Neblogai grūmėsi dėl atšokusių kamuolių (4,2), bet jam nekrito tritaškiai (5/17, 29,4 proc.), trūko prasiveržimų – išprovokavo vos 1,3 pražangos.
Mantas Kalnietis (6). Vienas didesnių „Žalgirio“ nusivylimų reguliariajame sezone. Sunku pasakyti, kas trukdo atsiskleisti pagrindiniam ekipos įžaidėjui – ar poilsio stygius po Europos čempionato, ar buvusios traumos padariniai, ar dar kas nors. Manto gynyba kai kuriuose mačuose buvo aukšto lygio, bet puldamas jis sublizgėjo tik trejose rungtynėse. Atliko daugiausia „asistų“ (3,9), bet nekrito nei dvitaškiai, nei tritaškiai. Per pirmąsias penkias dvikovas iš toli pataikė vos 3 kartus iš 18-os. Visiškai „pamiršo“ tokį svarbų žaidimo elementą kaip prasiveržimą – per visą reguliarųjį sezoną atliko tik vieną baudos metimą!
Renaldas Seibutis (6). Veržlusis gynėjas nesurado savojo žaidimo. Solidžiai sužaidė tik trejose rungtynėse. Kai kuriuose mačuose atrodė tiesiog neatpažįstamas: svečiuose prieš „Panathinaikos“ surinko minus 6 naudingumo balus, namie su „Stelmet“ – minus 2, o išvykoje su „Lokomotiv Kuban“ – 1 balą.
Robertas Javtokas (6). Kai kuriose dvikovose neblogai kamšė gynybos skyles, bet senstančiam veteranui jau būdavo per sunku apsiginti asmeniškai prieš fiziškai stiprius oponentus. Puldamas suspurdėdavo itin retai. Taikliausiai atakavo iš dviejų taškų zonos (64,5 proc.). Per visą pirmąjį etapą neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo.
Martynas Pocius (5). Vienas blogiausių ekipos krepšininkų reguliariajame sezone. Pralaimėjo konkurencinę kovą O. Hanlanui ir R. Seibučiui. Tiesa, paskutiniuose dviejuose mačuose, kai dėl traumos negalėjo rungtyniauti R. Seibutis, Martyno žaidime atsirado pragiedrulių.
Siimas-Sanderis Vene (4). Estas davė labai nedaug naudos. Iškalbingiausi statistikos rodikliai – 1 iš 11 pataikytų tritaškių (11 proc.), vos 1,2 sugriebto atšokusio kamuolio per 10 aikštėje praleistų minučių.
Kasparas Vecvagaras (-). Per mažai žaidė, kad latvį būtų galima įvertinti. Kai rungtyniavo, dažniausiai atrodė „pasimetęs“. Abejoju, ar ateityje „braliukas“ gali praversti „Žalgiriui“.
Gintaras Krapikas (8). Nors jo auklėtinių žaidimas smarkiai bangavo, kauniečiai iš pajėgios grupės sugebėjo patekti į kitą etapą. Kurį laiką žalgiriečius klampino lėtas, statiškas krepšinis, sudėtinga taktika, kartais per dažnas žaidimas per priekinės linijos krepšininkus, ant suolo per ilgai buvo laikytas L. Lekavičius. Tačiau vėliau G. Krapikas sumaniai persiorientavo, atliko reikalingas permainas ir ekipa pradėjo rungtyniauti kur kas efektyviau. Vien ko verta pergalė svečiuose prieš „Barcą“.
