Įsimintiniausios asmeninio gyvenimo ir karjeros detalės, pirmosios patirtys susidūrus su krepšiniu, energijos ir valios reikalaujantis pasiruošimas varžyboms, derybos su elitinėmis komandomis ir privataus gyvenimo akimirkos. Atviras ir nuoširdus pasakojimas apie visa tai sugulė į pirmąją autobiografinę krepšininko Šarūno Jasikevičiaus knygą „Laimėti neužtenka“, kurią parašyti jis patikėjo artimam savo draugui, italų žurnalistui Pietro Scribettai. Skaičiuojama, kad pokalbiai su žurnalistu iš viso truko apie 30 valandų.
„Idėja parašyti knygą gimė prieš 3-4 metus. Viskas gavosi labai greitai – agentai yra artimi su rašytoju ir firma, kuri viską darė. Vieną dieną šnekėjome nelabai rimtai, o už savaitės Pietro atvažiavo į Kauną ir prasidėjo savaitė, kai buvo daug šnekama. Reikėjo viską supasakoti. Na, ne visai viską. Esu gana šnekus, o po vyno taurės – dar labiau. Taip gimė knyga“, – šypteli Š. Jasikevičius.
Legendinis įžaidėjas sako, kad stengėsi būti atviras kalbėdamas tiek apie sportinį, tiek apie šeimyninį gyvenimą.
„Jeigu jau rašai knyga, tai ji daugiau mažiau turi būti atvira. Nėra tikslo save pateikti iš labai geros ar labai blogos pusės. Gyvenimas eina – daug pridaryta klaidų, daug priimta gerų sprendimų. Stengiausi, kad tai daugiau mažiau atsispindėtų knygoje“, – sako buvęs krepšininkas.
Paklaustas, kokios klaidos savi gyvenime nebekartotų, Š. Jasikevičius teigė, kad nebūtų vedęs Linor Abargail, su kuria gyveno dvejus metus (2006-2008 m.).
Knygos pristatyme dalyvavo ir dabartinė Š. Jasikevičiaus mylimoji bei jo vaikų motina Anna Douka.
„Yra tokių sprendimų – nesiženyčiau. Bet žinote... Tai yra gyvenimas. Būna visokių sprendimų. Galbūt ir „Panathinaikos nebūčiau palikęs antrą kartą. Visą laiką buvau pakvaišęs dėl Barselonos – ir dėl klubo, ir dėl miesto. Galbūt antrą kartą nereikėjo „Panathinaikos“ palikti, bet jei darai klaidą grįždamas į „Barceloną“, tokia tai ir klaida“, – pasakoja Š. Jasikevičius.
39 metų kaunietis taip pat aprašo metus, praleistus JAV, kai rungtyniavo NCAA lygoje bei NBA Indianos „Pacers“ klube.
„Kaip žmogui tai man davė labai daug, net nėra kalbos. Tačiau yra pliusai ir minusai. Kaip žmogui davė daug, kaip krepšininkui – atėmė gana nemažai. Paskui teko vytis. Gal kai kurios knygos vietos bus juokingos, tačiau būdamas vaikas aš taip viską mačiau ir taip mąsčiau“, – sako Š. Jasikevičius.
