Eurolygos vadovybė aplink save iškasė gynybinį griovį, kuriuo tikisi apsisaugoti nuo atkovoti praėjusiame dešimtmetyje prarastas pozicijas panūdusios FIBA ekspansijos.
Bet tiems, kurie liko išorėje, antradienio vakarą priimti sprendimai nežada nieko gero.
Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu su privilegijuotais žemyno klubais susitarė nuo kito sezono mažinti turnyro dalyvių skaičių nuo 24 iki 16.
Tai reiškia, kad be vienuolikos ilgalaikes A licencijas turinčių komandų, tarp kurių yra ir Kauno „Žalgiris“, vietos prestižinėje lygoje liko vos penkioms ekipoms.
Papildomi kelialapiai atiteks Europos taurės savininkams, aštuonių komandų atrankos turnyro nugalėtojams ir trims nacionalinių pirmenybių čempionams. Nors šalys, tokiu būdu galėsiančios deleguoti savo atstovus į Eurolygą, dar nėra paskelbtos, neoficialiomis žiniomis, laimingųjų sąraše yra Turkija, Vokietija ir rusų dominuojama VTB Vieningoji lyga.
Sukirtusi rankomis su sporto vadybos milžine IMG, Eurolyga taip pat paskelbė daugiau nei trečdaliu išauginsianti biudžetą, kurį kasmet išsidalina klubai. Be to, pastarųjų bus mažiau, todėl finansinė riekė kiekvienam dalyviui bus dar sotesnė.
Tačiau už borto atsidūrusiems klubams beliks varvinti seilę kliaunantis menka viltimi pro rakto skylutę pralįsti į krepšinio kilmingųjų luomą.
„Džiaugiamės dėl „Žalgirio“, kuriam sąlygos gerėja. Bet toliau formuojasi uždaras klubas, kuris dabar dar sumažėja. Sportinio principo mažėja taip pat. Eurolygos tendencijos aiškios: tikslas – kuo daugiau uždirbti. Ir dabar jie akivaizdžiai parodė: kad ir koks aukštas būtų Lietuvos krepšinio reitingas, svarbu ne tai“, – Krepšinis.lt guodėsi „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas, pripažinęs, kad tikėtis pakartoti praėjusio sezono sėkmę ir varžytis Eurolygoje dabar klaipėdiečiams būtų pernelyg utopiška.
Todėl „Neptūnas“, kaip ir daugybė klubų visoje Europoje, lauks, kuo atsakys žemyno grandų į savo kuriamą turnyrą neprisiviliojusi FIBA.
O. Kurauskas kol kas neskuba ištarti „ne“ Europos taurės varžyboms, kuriose uostamiesčio atstovai rungtyniauja šiuo metu. Bet pripažįsta, kad augant slenksčiui į Eurolygą, antro pagal pajėgumą turnyro patrauklumas vysta.
„Dėmesys dabar koncentruojamas į Eurolygą, visiškai pamirštant Europos taurę. Jeigu jie negerins sąlygų Europos taurės varžybose žaidžiančioms komandoms, turnyras išsikvėps. Kol kas jis – tik prestižo reikalas. Finansiškai Europos taurė nėra naudinga. Jeigu tai nesikeis, dalyvių sąraše daugės laisvų vietų“, – prognozavo „Neptūno“ vadovas.
Tiesa, dalyvių sąrašą pirmiausia sutrumpins pati Eurolygos vadovybė, organizuojanti ir Europos taurės varžybas. Jose kitame sezone turėtų žaisti nebe 36, o 24 komandos. Pridėjus aštuonis klubus, pašalintus iš Eurolygos, grūstis turėtų kilti ir prie antros pakopos turnyro, jei tik komandų į šoną nenuvilios FIBA.
Šiemet startavusiose inauguracinėse FIBA Europos taurės varžybose dalyvauja 56 klubai, tarp jų – trys iš Lietuvos: Utenos „Juventus, „Šiauliai“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“.
Po FIBA vėliava susibūrė labai marga kompanija: kartu su Prancūzijos čempionate šiuo metu pirmaujančia Vilerbano ASVEL, Izraelyje madas diktuojančia Rišono „Maccabi“ ar Eurolygoje dar neseniai žaidusia Zagrebo „Cibona“ (Kroatija) konkuruoja ir kuklios ekipos kaip Kapfenbergo „Ece Bulls“ (Austrija), „Porto“ (Portugalija), Dublino „Hibernia“ (Airija), Kotkos „KTP-Basket“ (Suomija).
Bet jei FIBA nesnaus, jai atsivėrė proga savo alternatyvų turnyrą papuošti tokiais vardais kaip Malagos „Unicaja“ (Ispanija), „Valencia“ (Ispanija), Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija) ar „Strasbourg“ (Prancūzija), kuriems naujoje Eurolygoje lieka labai mažai erdvės.
Į kokią pusę antradienio naujienos stumtelėjo Vilniaus „Lietuvos rytą“, Krepšinis.lt kol kas sužinoti nepavyko – Europos taurės rungtynes Salonikuose (Graikija) su vietos PAOK šį vakarą žaisiančių Lietuvos vicečempionų vadovai telefonu neatsiliepė.
