aA
Čia kaip kava – trys viename“, – jodinėdamas draugą, poilsį ir sportą atrado Europos krepšinio čempionas Virginijus Praškevičius.
Virginijus Praškevičius
Virginijus Praškevičius
© Sportas.info nuotr.

Beveik du dešimtmečius profesionaliai krepšinį žaidęs Virginijus Praškevičius oranžinio kamuolio nepasiilgsta. „Kai buvau profesionalas, pasilikdavau po treniruotės, prieš treniruotę ateidavau, kad būčiau geresnis už kitus, – labai stengdavausi. Man visus kelius, achilus skauda, pirštai išnarinti. Ir vėl eiti žaisti krepšinį? Tikrai nejaučiu malonumo. Man jo suteikia žirgai“, – tvirtina V. Praškevičius. 2003 m. Europos čempionas kasdien skuba į Riešės žirgyną. Čia jo laukia naujas draugas – žirgas Baltazaras.

Žirgai 41 metų vyro gyvenime atsirado per dukrą, kurią nuo mažumės žavėjo šis sportas. Ji vis prašydavo tėvo nuvesti ją pajodinėti. Tačiau kasdien bumbsėdamas kamuoliu išpildyti šį dukters norą tėtis neturėjo kada. Vilniaus žirgyno duris jiedu pravėrė tada, kai V. Praškevičius padėjo tašką krepšininko karjeroje. „Nuėjome prieš ketverius metus, užsėdo ant žirgo ir pradėjo verkti, šaukti: „Noriu nulipti...“ O aš pasakiau: „Jeigu jau sumokėjome, tai bent aš atsisėsiu.“ Užlipau ir likau sėdėti visam gyvenimui“, – šyptelėja V. Praškevičius.

Įsigijo žirgą

Po aštuonių mėnesių buvęs krepšininkas įsigijo žirgą. O pomėgis jodinėti puikiai užpildė tuštumą, atsivėrusią baigus sportuoti: „Kai žaidžiau krepšinį, sportavau kiekvieną dieną. Ir staiga – nieko nėra. Užsikabinau, kuo toliau, tuo labiau patiko.“

Jodinėti patiko ir dukrai, ji vėliau vis dėlto išdrįso atsisėsti ant žirgo. Bet pastarąjį kartą nukritusi šio malonumo išsižadėjo: „Jojome prie kelio, važiavo mašinos, žirgas pasibaidė, ir ji nukrito. Kaulai nelūžo, bet labai stipriai nusibrozdino. Po to dar lipo ant žirgo, bet po kokio mėnesio dėl kritimo pajuto baimę ir viskas – daugiau jodinėti nelabai nori.“

Žmona apie naują sutuoktinio pomėgį turi griežtą nuomonę. „Ji tokia didelė gyvūnų mylėtoja, kad negali žiūrėti į gyvūnų kankinimą. Labai sielojasi, kad aš lipu ant žirgo, jai nepatinka, kad išnaudoju jį“, – šypsosi krepšininkas.

Lepina košėmis

V. Praškevičius į žirgyną stengiasi nuvykti kiekvieną dieną. Kai tai nepavyksta, jo draugu pasirūpina samdomas treneris. „Tik vasarą daugiau patinginiauju. Per atostogas stengiamės su šeima pabūti, išvažiuoti į užsienį. Ir jojimas tuomet nedidelį malonumą teikia, nes karšta, musės lenda... Man maloniausias toks oras, kaip dabar, tada sau ramiai gali jodinėti“, – pasakoja buvęs krepšininkas. Kai oras geras, jis jodinėja lauke. „Žirgui maloniau, nes gyvas padaras – ne šiaip sau daiktas.“ Į uždarą maniežą jiedu eina tik orui subjurus.

Morkos, obuoliai ir košės – tai skanėstai, kuriais šeimininkas stengiasi pradžiuginti savo augintinį. Košės jo žirgui labai patinka, todėl V. Praškevičius stengiasi duoti jų kuo dažniau. Kas mėnesį žirgo išlaikymas jam kainuoja apie 300 eurų.

Baltazarą derino prie ūgio

Virginijus Praškevičius
Virginijus Praškevičius
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)


Baltazaras – antrasis krepšininko žirgas. „Pirmas buvo pigesnis, pirkau neišsiklausinėjęs, jis buvo ligotas. Dabar išleidau į atostogas – ganosi kaime ir jam gerai.“ Latą priglaudė Plungėje įsikūrusi vokietė, reabilituojanti traumuotus žirgus.

Antrąjį ristūną buvęs krepšininkas įsigijo praėjusių metų rugsėjį. Į Vokietiją drauge su treneriu vykęs V. Praškevičius šįkart žirgą rinkosi atidžiai, pagal save. Ne ant kiekvieno žirgo 206 cm vyras galėtų užsėsti: „Pagal mane ir tie žirgai – truputėlį didesni. Ant mažesnių nekaip atrodyčiau. Pirmą kartą mane pamačiusi trenerė Audronė pasakė: „Kai toli joja, atrodo normaliai, kai prijoja, pats nenormaliai didelis ir dar žirgas toks pat...“

Linksmo ir draugiško būdo devynmetis ristūnas – atgaiva krepšininko širdžiai. „Pirmasis buvo vienišius. Aš labai stengiausi trejus metus, bet jam gerai buvo vienam. O šitas atvirkščiai – daug bendraujantis tiek su žmonėmis, tiek su žirgais. Geranoriškas, linksmas“, – džiaugiasi šeimininkas Baltazaru. Ir šyptelėdamas priduria: „Žirgas pirmiausia yra draugas, padedantis atsipalaiduoti, su juo gali išsikalbėti ir pajusti gerą jo energiją. Trečia, tai sportas. Čia kaip kava – trys viename, viskas įeina.“

Varžybose – be didelio noro

Jau dvejus metus buvęs krepšininkas retkarčiais susigundo dalyvauti ir mėgėjų konkūrų varžybose. Skambiomis pergalėmis pasigirti negali, tačiau kartą ant garbės pakylos lipti teko.

Įveikdamas maršrutą, V. Praškevičius su Latu per varžybas yra peršokęs ir 1 m aukščio kliūtį. Su Baltazaru jis šokinėja per 80 cm aukščio kliūtis, o pavienės kliūtys būna ir 120 cm aukščio.

„Man didžiausias džiaugsmas – treniruotės, o ne varžybos. Į varžybas mane labiau stumia treneriai, draugai. Varžybos trunka minutę, pajoji, ir baigiasi. O man džiaugsmas su žirgu išsivalyti, išsikalbėti – tai atgaiva, o paskui dar valandą pasportuoti. Tai yra malonumas. Varžybos – ne pagrindinis dalykas“, – teigia vyras, varžybų azartą palikęs praeityje, krepšinio aikštėse.

Įsigyti daugiau žirgų 2003 m. Europos čempionas neketina. „Man užtenka. Kiekvienam žirgui reikia dėmesio. Tai atima labai daug laiko – negali kaip dviračio pastatyti į kampą ir pamiršti. Turi žirgu rūpintis, rodyti jam dėmesį, kad tą patį gautum atgal. Nesinori turėti visos bandos“, – sako naują pomėgį atradęs vyras.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Daugiau žaisti norintis Ulanovas: pamenate, kaip „Žalgiris“ įšoko į aštuonetą? Tai kodėl gi to nepakartojus laida „Krepšinio zona“ (41)

Ilgiau nei penkmetį Kauno „Žalgirio“ garbę gynęs puolėjas Edgaras Ulanovas , pradėjęs...

Nuo WNBA arenų – iki Lukašenkos kalėjimo: kaimynų krepšinio žvaigždė žavisi Jocyte ir čiaupia baltarusius įžeidusį lietuvį (22)

Garsiausia Baltarusijos krepšininkė Jelena Levčenka išskirtiniame interviu „Delfi“ ne tik...

Sparnus užsiauginusio Giedraičio skrydis: iš suolo galo – tiesiai į rinktinės starto penketą? laida „Krepšinio zona“ (33)

Šeštą pergalę per paskutinius septynis turus iškovojusi Vitorijos „Baskonia“ virtualioje...

Reakcija į Nepriklausomybės atkūrimą: Ispanijos žiniasklaidoje – itin drąsūs Sabonio ir Chomičiaus žodžiai (100)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990-ųjų kovo 11-ąją užbaigė ir beveik penkis...

Stebinantis Kariniauskas vietos rinktinėje nesigviešia: svarbiausia, kad joje žaistų geriausi laida „Krepšinio zona“ (8)

„Momentais Vaidas Kariniauskas sužaidė kaip tikras profesorius. Jei nebūtume jo pasikvietę,...

Top naujienos

Orai: šiluma netruks atslūgti

Savaitgalį plūstelėjusi šiluma greitai pakeitė gamtos vaizdą. Tačiau ši maloni šiluma jau...

Po siaubingos šeimos dramos – netikėta teisėjų reakcija: kaltė tenka ir valstybei (78)

Ką tik pagimdytą kūdikį nužudžiusi, o paskui jo lavonėlį rūsyje slėpusi jauna motina...

NT rinka kaista: Lietuvos bankas raudonos lemputės dar nedega, bet nerimo ženklų yra (181)

Lietuviams šiuo metu šluote šluojant būstus, o statytojams nespėjant jų statyti, Lietuvos banko...

Vitoldas Jančis, specialiai DELFI iš JAV | D+

Ištrūko iš Sibiro ir emigravo į JAV: amerikiečiai juos vadindavo lenkų mafija, nes beveik visada gyvendavo naujame name

Veiksmo vieta – Long Bičo miestas, priklausantis Los Andželo apygardai, jaukus namas vienoje...

Vilniuje – naujos galimybės praleisti laisvalaikį: pomėgiais panašėjame į Paryžių? (2)

Jau netrukus sostinėje duris atvers nauja parodų erdvė. Čia neišvysime klasikinio galerijos...

Kaip atpažinti, kada tai nuovargis, o kada – perdegimas: yra 3 pagrindiniai simptomai (3)

„Žmogaus studijų centro“ atlikti Lietuvos organizacijų tyrimai rodo, kad aukštą ir labai...

Rusija išsiunčia 20 Čekijos diplomatų (154)

Reaguodama į 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Prahos , Rusija paskelbė 20 Čekijos...

Buksuojantys „Pacers“ panaikino 20 taškų deficitą, tačiau galiausiai nusileido „Hawks“ ekipai (7)

Apmaudžią nesėkmę NBA pirmenybėse patyrė Indianos „Pacers“ (26-29) ekipa. Indianapolio...

Po vienos vyro frazės ryžosi keisti gyvenimą: reikėjo pamatyti jo veidą (18)

Turiu vyrą ir du vaikus. Esame iš pažiūros standartinė šeima. Labai senamadiška: niekada...

Algis Bumblauskas | D+

Gero karo nebūna: kas iš tiesų vertė partizanus stoti į kovą ne tik su okupantais, bet ir jų talkininkais – vietos kolaborantais? (2)

Vis labiau į praeitį tolsta baisusis pokaris, bet partizanų kovos aidai iki šiol netyla, vis dar...