Medikų prognozės nėra optimistinės – vidurio puolėjui bus atlikta operacija, o pačiu geriausiu atveju ant parketo jis sugrįš tik po kelių mėnesių. Tačiau gali nutikti ir taip, kad ant parketo šį sezoną 35-erių metų 211 cm ūgio krepšininko „Žalgirio“ gerbėjai nebeišvys. Apskritai ši trauma gali ženklinti ilgamečio Lietuvos rinktinės kapitono karjeros pabaigą.
Pirmąjį sykį R. Javtokas stresinį pėdos lūžį patyrė itin apmaudžiu laiku – Londono olimpinių žaidynių išvakarėse, 2012-ųjų liepos pabaigoje.
„Stresinis lūžis dažniausiai įvyksta dėl nuovargio, kaulų perkrovos, kai kojoms tenka didelis fizinis krūvis, dažnai patiriama mikrotraumų. Šios traumos būdingos vidurio puolėjams. Jie yra didelio ūgio ir svorio, nuolat šokinėja, nusileidžia ant pėdų, todėl jos kenčia“, – tąsyk traumos pobūdį „Žalgirio“ klubui apibūdino Lietuvos rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.
Vidurio puolėjas praleido žaidynes, jam buvo atlikta operacija, o reabilitacija užtruko labai ilgai. Ant parketo R. Javtokas vėl pasirodė tik po pusmečio – 2013-ųjų vasario 9 dieną.
„Nėra lengva tiek ilgai nežaidus“, – po sugrįžimo į aikštelę pripažino tuomet 33-ejų R. Javtokas.
Visgi nuo ano sugrįžimo prabėgo jau beveik dveji metai, o krepšinio veteranu jau tuomet laikytas aukštaūgis šiuo metu yra vyriausias „Žalgirio“ krepšininkas ir apskritai patenka tarp vyriausių LKL čempionato žaidėjų.
Pasveikęs po operacijos ir atlikęs reabilitaciją, R. Javtokas į aikštelę vėl galėtų žengti tik būdamas 36-erių – profesionaliam krepšininkui itin solidaus amžiaus.
Ar patyręs krepšinio vilkas dar ras motyvacijos ir noro vėl žaisti visu pajėgumu? Atsakymo į šį klausimą reikės palūkėti, nes prognozuoti operacijos ir reabilitacijos eigą ir trukmę kol kas dar anksti.
„Déjà vu“ jausmas apima ir todėl, kad R. Javtokas panašią traumą antrą kartą patiria artėjant svarbiausiam sporto ir krepšinio įvykiui.
Jeigu vidurio puolėjas būtų sulaukęs dar vieno Jono Kazlausko pasitikėjimo gesto ir pakviestas į Lietuvos rinktinę, dalyvavimas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse galėjo tapti skambiu daug šalies sportui atidavusio veterano atsisveikinimu. Visgi ši trauma ties tokia įvykių eiga leidžia rašyti didelį klaustuką.
Yra ir dar vienas faktorius – vasarą baigiasi ir 2015-2016 m. sezone galiojęs veterano kontraktas su „Žalgiriu“. Nors komandai ir atidavė labai daug, dar vieno pasiūlymo pasilikti iš kauniečių veteranas gali ir nebesulaukti.
Tiesa, R. Javtokas ne veltui buvo vadinamas „geležiniu“ – tai tik patvirtina faktas, kad aukštaūgis sugebėjo atsistoti ant kojų po itin šiurpios motociklo avarijos, ir, praleidęs visą 2002-2003 m. sezoną, vėl sugrįžo į aukščiausio lygio kovas. Ne toks šoklus, ne toks judrus, tačiau kovingas, atsidavęs krepšiniui, Lietuvai ir nepamirštamas.
Ir nors daug ženklų byloja, kad R. Javtoko karjera artėja prie saulėlydžio, dar vienas, jau paskutinis „geležinio Roberto“ pakilimas skrydžiui nusipelnytų kuo skambiausių ovacijų.
