Kaip jau įprasta, Tokijo olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyre varžysis 12 komandų.
1 bilietas į turnyrą jau yra įteiktas – jį šeimininkų teisėmis gavo turnyro organizatorė Japonijos rinktinė.
Rugpjūčio pabaigoje Kinijoje prasidėsiančiame 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionate bus išdalinti dar 7 tiesioginiai kelialapiai į Tokijo olimpiadą.
Po 2 kelialapius į Tokiją gaus aukščiausias vietas čempionate užėmusios Europos ir Amerikos šalių rinktinės, po 1 – Okeanijos, Afrikos ir Azijos šalių rinktinės.
Likusios 4 rinktinės kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovos per papildomus olimpinės atrankos turnyrus, kurie bus surengti jau 2020-aisiais.
Bilietus į šiuos turnyrus gaus 16 žemesnes vietas pasaulio čempionate užėmusių rinktinių ir dar 8 rinktinės (po 2 iš kiekvieno kontinento), kurios turės geriausią FIBA reitingą.
Taigi, keturiuose tuo pačiu metu vyksiančiuose olimpinės atrankos turnyruose varžysis po 6 komandas, o kelialapius į Tokiją laimės tik šių turnyrų čempionai. Kur vyks šie olimpinės atrankos turnyrai, bus paskelbta vėliau.
Apibendrinant, kad iškovotų kelialapį į Tokiją jau pasaulio čempionate Kinijoje, Lietuvos rinktinė turnyre turi būti viena iš dviejų geriausių Europos komandų. Jei to padaryti nepavyks, mūsiškiams bus būtina patekti tarp kitų 16 komandų, kurios gaus kvietimus į olimpinius atrankos turnyrus.
Jei nepavyktų patekti ir tarp šių 16-os komandų, lietuvius turbūt išgelbėtų FIBA reitingas, kuriame šiuo metu Lietuvos rinktinė užima itin aukštą – 6-ąją vietą.
Tuomet, patekusi į olimpines atrankos varžybas, Lietuvos rinktinė turėtų tapti 6 komandų turnyro nugalėtoja ir tik tuomet į savo kišenę įsidėtų bilietą į Tokijo olimpines žaidynes.
Atkūrus Lietuvos valstybę Lietuvos rinktinė dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse. 1992, 1996 ir 2000 m. lietuviai iškovojo bronzą.
2019-ųjų pasaulio čempionatas Kinijoje prasidės rugpjūčio 31 d. Jame Lietuvos rinktinė pateko į vadinamąją „mirtininkų“ grupę kartu su Senegalu, Kanada ir Australija.
Į pirmąją stovyklą Lietuvos krepšininkai rinksis liepos 22-ąją Palangoje.
FIBA Vykdantysis komitetas išnagrinėjo ir visus duomenis apie 2017-2019 vykusį atrankos į pasaulio čempionatą turnyrą ir konstatavo, kad naujoji sistema visiškai pateisino lūkesčius, atsižvelgiant į tris svarbiausius kriterijus – arenų lankomumą, žiniasklaidos nušvietimą ir fanų susidomėjimą visame pasaulyje.
Iš viso pirmajame atrankos cikle buvo sužaista 420 rungtynių 157 arenose, kuriose apsilankė 1,7 mln. sirgalių. Vidutiniškai arenos buvo užpildytos 68 proc., daugiau nei į trečdalį rungtynių (157), nepriklausomai nuo kontinento, buvo išparduoti visi bilietai.
Pavyzdžiui, Filipinuose šeimininkų rungtynes su Australija stebėjo 23 500 žiūrovų, Helsinkyje Suomijos ir Prancūzijos dvikovą arenoje matė 12 167 sirgaliai, į Afrikos atrankos turnyro rungtynes tarp Angolos ir Egipto susirinko 11 000, o Brazilijos ir Čilės rungtynės sutraukė 10 550 aistruolių.
Kadangi, anot FIBA organizacijos, „langų“ sistema pasiteisino, ji bus taikoma ir kvalifikuojantis į 2021-ųjų Europos krepšinio čempionatą bei kitų kontinentų pirmenybes.
Tiesa, kad krūvis po pasaulio čempionato žaidėjams nebūtų pernelyg didelis, vietoje anksčiau planuotų keturių „langų“, šį kartą jų bus tik trys – pirmasis bus surengtas 2020-ųjų vasarį.
Antrojo „lango“ kovos vyks 2020-ųjų lapkritį, o trečiojo – 2021-ųjų vasarį.
Šalys, kurios rengs 2021-ųjų Europos čempionatą, bus paskelbtos liepos 15-ą dieną.
