Nuo tada, kai jis perėmė komandos vairą ir derinių lentą iš Kazio Maksvyčio, žaliai-spurtavo ir palypėjo turnyro lentelėje, tačiau atgaivintos įkrintamųjų viltys vėl prigeso, kai buvo nusileista tiek Pirėjo „Olympiakos“, tiek Tel Avivo „Maccabi“.
Vadovaujant A. Trinchieri „Žalgirio“ kursas vis dar yra teigiamas (6-5). Bėda tik ta, kad iki reguliariojo sezono pabaigos beliko šeši turai ir žalgiriečiai, dar norėdami pasvajoti apie pirmąjį dešimtuką, praktiškai nebegali klysti ir privalo finišuoti kone idealiai.
Dešimtą-vienuoliktą pozicijas šiuo metu besidalinantys Valensijos „Basket“ ir Belgrado „Partizan“ klubai yra sukaupę po 13 pergalių ir 15 pralaimėjimų, taigi gali likti ir su neigiamu balansu, bet abiem šioms komandoms kauniečiai nusileistų, net jei jas ir pavytų (nebent į šį ginčą įsiterptų dar bent viena ekipa), nes turi neigiamą tarpusavio susitikimų rezultatą.
Tai reiškia, kad „Žalgirio“ vyrams teliko vienas kelias – patiems laimėti viską, laukti pagrindinių varžovų nesėkmių ir tikėtis juos aplenkti.
Kažkur girdėta? Tikrai taip. Prieš penkis sezonus tuomet dar Šarūno Jasikevičiaus šokdinti Kauno krepšininkai taip pat buvo atsidūrę identiškoje padėtyje ir stebuklingai sugebėjo rasti išeitį iš jos.
Nemažai panašumų ir sutapimų su ta 2018-2019-ųjų sėkmės istorija galima įžvelgti ir šiemet. Pirmiausia, žalgiriečiai kovoja po gero sezono, kai, kaip ir tada, buvo patekę į atkrintamąsias varžybas: pernai buvo septinti, o 2018-aisiais – net treti.
Kaip ir tuomet, taip ir dabar žaliai-balti šioje sezono stadijoje rikiuojasi ketvirti nuo galo, paskutinį mačą žaidė svečiuose su vienais iš savo pagrindinių konkurentų ir prieš juos neatsilaikė: šiemet 76:83 prieš Tel Avivo „Maccabį“, o prieš penkerius metus – 73:80 prieš Vitorijos „Baskonią“.
