Ar tęs savo pradėtus darbus Katalonijos sostinėje ir po jos, kol kas nežinia – liepos pabaigoje planuojami nauji rinkimai, o pats P. Motiejūnas, dar prieš užimdamas šias pareigas, pareiškė, kad „nori sudėlioti normalią rinkimų sistemą, jog kitą vasarą būtų bent keli kandidatai“.
„Neslepiu, kad ir pats ruošiuosi juose dalyvauti. Teoriškai važiuoju ten metams, o praktiškai – matysime“, – prieš pusmetį sakė kaunietis.
Jau beveik šešis mėnesius jo vadovaujamoje Eurolygoje galima ir plika akimi įžiūrėti pirmuosius reikšmingus pokyčius. Vienas pagrindinių jų – įvesta įkrintamųjų sistema, padididanti konkurenciją lentelės viduryje ir išplečianti komandų, puoselėjančių atkrintamųjų viltis, gretas.
Kita teigiama permaina – susitarimas su FIBA dėl to, kad nesikirstų lygos ir rinktinių tvarkaraščiai. Eurolygos kovos vasario pradžioje sustos beveik trims savaitėms, o per tą pertrauką vyks atrankos langas.
Kalbant apie Lietuvos krepšiniui aktualius pasikeitimus, bene ryškiausias jų – dviejų mūsų šalies klubų dalyvavimas Europos taurėje. Jei pastaraisiais metais ten varžydavosi tik Panevėžio „Lietkabelis“, tai šį sezoną prie jo prisijungė ir Vilniaus „Wolves“.
Eurolygos būstinėje bręsta ir daugiau ambicingų sprendimų. Jau artimiausioje ateityje turnyras gali išaugti iki 20 komandų, o viena iš naujokių turėtų būti Dubajaus ekipa. Svarstoma ir apie kitus drąsius ėjimus – tokius kaip galimą klubų biudžetų/algų kepurės įvedimą arba bent jau jų ir žaidėjų atlyginimų viešinimą.
