Prieš tai lietuviai planetos pirmenybėse yra aukščiau finišavę tik du kartus – 2010-aisiais, kai užėmė trečią poziciją ir iškovojo bronzos medalius, bei 2014-aisiais, kai liko ketvirti.
Taigi pasirodymas, įvertinus visas aplinkybes ir surinktą sudėtį – tikrai garbingas. Apmaudu tik dėl to, kad mūsiškiams nepavyko užsitikrinti bilieto į olimpinį ekspresą, todėl alternatyvių kelių į Paryžių teks ieškoti jau kitų metų liepą vyksiančiuose atrankos turnyruose.
Juose 24 komandos kitą vasarą bus padalintos į keturias grupes ir keturiose skirtingose šalyse grumsis dėl tiek pat olimpinių bilietų. Norą rengti vieną iš atrankos turnyrų iš anksto pareiškė latviai. Tuo metu Lietuvos krešinio federacija (LKF) tokių užmačių neturi.
Tiesa, net jei FIBA vieną atrankos turnyrą patikėtų latviams, Lietuvos rinktinei nebūtinai tektų žaisti Rygoje, mat komandas į grupes išskirstys burtai.
Be šeimininkų prancūzų, kelialapiais į Paryžiaus olimpines žaidynes pasaulio čempionato metu jau apsirūpino Serbija, Vokietija, JAV, Kanada, Australija, Japonija ir Pietų Sudanas. Iš viso dalyvaus tik 12 šalių.
„Lietuvos krepšinis šiame čempionate buvo solidžiai ir garbingai atstovaujamas. Lietuva skambėjo viso pasaulio mastu, stipriausių aštuonetas – taip pat garbingas rezultatas. Tai nuteikia gerai. Sakyčiau, trenerių kolektyvas pasiteisina antrus metus iš eilės, randa sprendimų įvairioms situacijoms. Aišku, rungtynėse su Serbija gal buvo kitaip, ką darysi.
Bet žiūrint bendrai, kaip buvo formuojama komanda, kaip vyko pasirengimas, kokia sportinė forma pasiekta prieš čempionatą, kaip iš žaidėjų grupės nulipdyta laiminti komanda – džiugu matyti.
Aišku, visi norėjome olimpinio kelialapio, bet sakyčiau, jog žiūrint Lietuvos rinktinės pasirodymą vėl apimdavo geras jausmas. Esame teisingame kelyje, ši komanda turi labai realų potencialą sustiprėti kitais metais.
Kita vertus, mūsų standartas – visada būti medalių zonoje. Reikalavimai negali mažėti, lūkesčiai – taip pat. Turėjome visiškai realius šansus kovoti dėl apdovanojimų, tai pripažino daug kas“, – tvirtino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Su juo iš dalies sutiko ir kiek kritiškiau į esamą padėtį žvelgiantis krepšinio specialistas Jonas Vainauskas.
„Apie kažkokį progresą galėsime kalbėti tada, kada vėl žaisime dėl medalių. Dabar visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinės sunkiai peržengai ketvirtfinalio etapą, kuris iš esmės yra pats svarbiausias. Per artimiausius du-tris mėnesius mums reikės visiems kartu gerokai pasikapstyti galvojant apie tai, kas Lietuvos krepšinyje yra ne taip.
Taip, šioks toks progresas yra, visa rinktinė pasirodė geriau nei praėjusiais metais. Visiškai kiti veidai, kita motyvacija ir kitas nusiteikimas. Nebuvo to išpūsto burbulo, kas esame kažkokie išskirtiniai pasaulyje, vieni iš geriausių ir favoritai. Mes seniai nebesame vieni iš geriausių keturių ar penkių komandų. Esame kažkur tarp penkiolikos panašaus pajėgumo rinktinių.
Tai, kad FIBA reitinge rikiuojamės aštunti, yra objektyvus kriterijus, pagal kurį galime vertinti rinktinės pasirodymą. Mes aplenkėme savo reitingą. Atsirėmus į tai galime sakyti, kad nepaisant to, kad komanda savo visų tikslų ir nepasiekė, čempionatas yra sėkmingas“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ sakė J. Vainauskas.
Tuo metu krepšinio komentatorius Vaidas Čeponis tikino, kad Lietuvos krepšininkai viršijo jiems keltus lūkesčius tiek žaidimo, tiek ir rezultatų prasme, todėl netgi yra verti simbolinių sutiktuvių.
„Jei rinktinė užims penktą vietą, ji bus nusipelniusi sutiktuvių, gal tik be fanfarų. Niekas nieko nesitikėjo iš šios komandos, kurią kai kurie vadino ir blogiausia visų laikų rinktine. Akcentuočiau ir tai, kad treneriai, ypač Kazys Maksvytis, atliko puikų darbą – įdiegė ir žaidimo, ir gynybos sistemų įvairovę, ir daug efektyvių derinių. Komandoje mikroklimatas buvo tobulas. Mačiau tai iš arti“, – sakė V. Čeponis.
„Aš ne už sutiktuves, aš – už paskutinių aštuonerių-dešimties metų analizę, nes kai nėra pergalės, tai – pagrindas viešai diskusijai, ką mes galime padaryti geriau, kad mūsų maža krepšinio tauta laikytųsi tarp pasaulio stipriausiųjų. Man labai nepatiko pernykštis variantas, kai viską pralaimėjome, bet sakėme, kad žaidėme gerai. Baigėsi viskas tuo, kad porą dienų visi pakentėjo ir išsiskirstė kaip niekur nieko: bus dar kovų, mes laimėsim. Bet būtent tokiais atvejais, kai nepasiekiame rezultatų, turime diskutuoti, kaip galime išspręsti problemas“, – kalbėjo NKL klubo Palangos „Olimpas“ prezidentas J. Vainauskas.
Nuo 2015-ųjų tebesitęsiantį lietuvių medalių badą V. Čeponis taip pat įvardijo kaip krizę, kuriai reikia visapusiškos analizės.
„Taip, tai yra krizė. Mes – krepšinio šalis, bet jeigu kalbėtume apie rezultatus, tai ką, mes dabar esame nebent stiprūs vidutiniokai. Aišku, ir tokių talentų kaip Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis nebėra. Tai irgi reikėtų apsvarstyti, kodėl jų mažėja“, – teigė ekspertas.
Beje, per didžiuosius turnyrus mažiau nei niuksų nei šiemet Lietuvos rinktinė yra gavusi tik keletą sykių – 2003-ųjų (6-0, 1 vieta), 2005-ųjų (5-1, 5 vieta) ir 2007-ųjų (8-1, 3 vieta) Europos čempionatuose bei 2010-ųjų planetos pirmenybėse (8-1, 3 vieta). Visur kitur, išskyrus kol kas šiemet Maniloje, lietuviai klupdavo mažiausiai po du kartus.
