Didžiąją rungtynių dalį vaikęsi čempionus, lietuviai spurtavo ketvirtame kėlinyje ir trumpam buvo išsiveržę į priekį.
Tačiau per minutės pertraukėlę nusiraminę slovėnai nepuolė į paniką ir atsakė lemiamu sprintu 10:0 – net nepaisant to, jog jų vedliui Lukai Dončičiui ketvirtadienis Kelne nebuvo lengviausia diena gyvenime.
Slovėnų gerbėjų skanduotė „MVP! MVP!“ pro lietuvišką krepšinio folklorą prasiskverbė tik sykį veikiausiai ne vien dėl to, jog tribūnose dominavo gal keturi, o gal net ir visi penki tūkstančiai Lietuvos aistruolių.
Be įprasto dvigubo dublio – 14 taškų ir 10 rezultatyvių perdavimų – L. Dončičius neliko. Vis dėlto „iš žaidimo“ jis atakavo tik 29 proc. tikslumu (1/8 tritaškių), padarė 4 klaidas ir pagal naudingumą komandoje liko ketvirtas kartu su kitu lyderiu Goranu Dragičiumi (po 17 balų).
Lietuvių gretose taip pat pirmu smuiku negriežė nei Jonas Valančiūnas, nei Domantas Sabonis.
Nors vietoje jų iniciatyvos ėmėsi Mindaugas Kuzminskas, Marius Grigonis ir Lukas Lekavičius, to buvo maža: metus brandintas keršto planas neišdegė.
„Pirmoje pusėje per daug lengvai varžovams leidome mesti tritaškius, neišnaudojome komandinių pražangų, atsargiai eidavome į vienas prieš vieną situacijas. Antroje pusėje jau buvome pakeitę rungtynių eigą kaitaliodami gynybos sistemas, bet kažkiek sustojo puolimas. O paskutinės penkios minutės ketvirtame kėlinyje vėl buvo labai blogos abiejose aikštės pusėse.
Varžovai vien po mūsų klaidų pelnė 25 taškus, klaidų buvo daugiau nei rezultatyvių perdavimų. Net paprastose situacijose pradėdavome stresuoti. Ir, be abejo, problema buvo slovėnų greitas puolimas. Gaila, bet šitie dalykai kainavo pergalę“, – komentavo K. Maksvytis.
– D. Sabonis tokių neišpovokuotų klaidų, apie kurias kalbėjote, padarė ne vieną. Kodėl? – po rungtynių buvo paklaustas Lietuvos rinktinės strategas
– Na, tikiuosi viskas dėl to, jog žaidėme pirmas rungtynes. Tikiuosi, kitą kartą bus geriau.
– Ar teisėjai ne per daug pagarbos rodė L. Dončičiui?
– Negaliu komentuoti arbitrų darbo, bet turėjau ilgų diskusijų su jais dėl kontakto lygio, prisilietimų prie D. Sabonio ir L. Dončičiaus. Mano nuomone, jie buvo vertinami skirtingai.
– Kam geriau sekėsi stabdyti L. Dončičių – Arnui Butkevičiui ar Ignui Brazdeikiui?
– Turbūt Arnui. Lukai per daug pagarbos rodėme tiek ir mes, tiek ir visi aplinkui.
– Ar nebuvo minčių šiuo tikslu pasitelkti ir Eigirdą Žukauską?
– Buvo, jis buvo dar viena gynybos prieš L. Dončičių opcija. Bet neišleidome pirmoje pusėje, o antroje bandyti jau nebesiryžome.
– Slovėnai nustebino laimėdami net su gana saikingu savo lyderio indėliu?
– Nenustebino, panašiai ir įsivaizdavome. Tik mes norėjome, kad L. Dončičius pats daugiau taškų sumestų, bet mažiau perdavimų išdalintų. Deja, šis planas neišdegė.
– Ir pats persimetėte keliomis replikomis su Luka. Apie ką jos buvo?
– Paprasčiausi žaidybiniai epizodai: kieno kamuolys, buvo pražanga ar ne. Viskas korektiškai.
– Kaip, jūsų akimis, atrodė žaidimas, kai jam vadovaudavo Rokas Jokubaitis ir kai tai darydavo Lukas Lekavičius?
– Rokas buvo vienas tų, kurie šiandien perdegė. Jaunas žaidėjas, tikiuosi, antros rungtynės irgi bus geresnės. O Lukas pagyvino mūsų žaidimą, gerai gynėsi ir gerai spaudė žaidėją su kamuoliu. Treniruotėse jis jau anksčiau atrodydavo gerai, tik vis neiššaudavo rungtynėse.
– Ar galėtumėte detaliau pakomentuoti, kaip sekėsi kontroliuoti rungtynių ritmą ir gynybą nuo varžovų žaidimo du prieš du?
– Išvardinote abu punktus, kurie buvo blogi. Per daug leidomės į emocijas, per mažai laikėmės rungtynių plano.
– Kas pakreipė mačo eigą slovėnams palankia linkme per paskutines 5 min., kai dominavo Mike’as Tobey?
– Susikeitimas dengiamaisiais, kelis kartus – kova dėl atšokusio kamuolio. Ir puolime visai sustojome, turbūt tą byloja mūsų rezultatyvių perdavimų skaičius. Stagnavome, prastai judinome kamuolį: jeigu turėdavome įmesti Domui, neįmesdavome arba kitą kartą padarydavome tai per nepatogią pusę. Turbūt varžybų įtampa padarė savo.
– M. Kuzminskas šiandien buvo geriausias rinktinės krepšininkas?
– Na, turbūt vienas geresnių. Puolime darė savo darbą: „išplėtė“ aikštę, gerai žaidė vienas prieš vieną, sužaidė ir „apačioje“ prieš L. Dončičių.
– Kur matote didžiausių rezervų prieš mačą su prancūzais?
– Mūsų priekinė linija – galinga, bet kova dėl atšokusių kamuolių šiandien klostėsi apylygiai, o antroje pusėje ją net pralaimėjome. Toliau – greito puolimo stabdymas, kas bus dar svarbiau, nes prancūzai yra dar atletiškesni už slovėnus. Tikiuosi, geriau ginsimės ir nuo žaidimo du prieš du.
– Kokios komandos reakcijos į pralaimėjimą norėtumėte?
– Paprasčiausiai reikia būti kietesniems, žaisti su emocijomis, bet dėl jų nepamesti galvos. Reikia labiau laikytis plano, branginti kamuolį, žaisti kartu, geriau komunikuoti ir dėti daugiau pastangų gynyboje. Turbūt gerai, kad dabar turėsime laisvą dieną – kažkiek atvėsinsime galvas. Be to, šiandien dar ir žaidėme devynių žmonių rotacija, tad tas laisvadienis pasitarnaus.
***
Prieš tai pirmąsias B grupės rungtynes Kelne laimėjo Bosnija ir Hercegovina, 95:85 pranokusi Vengriją.
Lietuviai šeštadienį pasirodymą tęs akistata su prancūzais, prasidėsiančia 18.45 val. Lietuvos laiku.
Paskutinį kartą Lietuvos ir Slovėnijos komandos galynėjosi pernai olimpinės atrankos turnyro finale Kaune, tuomet 96:85 laimėję Alpių šalies atstovai pirmą kartą paliko lietuvius be olimpinių žaidynių.
Aleksandro Sekuličiaus komandos gretose yra aštuoni Europos čempionai, tuo metu kartu su K. Maksvyčiu Lietuvos stovykloje ketvirtadienį žemyno pirmenybėse pirmą kartą pasirodė septyni krepšininkai.
