Slaviškame derbyje savo talentą demonstravę serbai jau antrame kėlinyje ėmė rūkti į priekį, kai vienu metu pirmavo net 16 taškų skirtumu. Tačiau Aleksejaus Švedo pastangomis Rusijos rinktinė atkūrė intrigą.
Tokių apsikeitimų spurtais mače būta ne vieno, bet praktiškai visą rungtynių laiką priekyje buvę A. Djordjevičiaus auklėtiniai vis tik sugebėjo atlaikyti Stambule sužibėjusių rusų spaudimą ir užsitikrino mažiausiai sidabro medalį.
„Patys matėte, kaip sunku buvo įveikti rusus – jei įrodė, kad nusipelnė vietos tarp keturių geriausių. Kelis kartus turėjome didesnę nei 10 taškų persvarą, tačiau jie kovojo ir sugebėjo kiekvieną kartą priartėti. Noriu pasveikinti visą komandą – mes tikrai nusipelnėme žaisti finale“, – vertino Milanas Mačvanas.
Jis kartu su komandos draugais ir visu trenerių štabu bei medicinos personalu po finalinės sirenos neskubėjo palikti parketo. Pasimėgavę šlovės minute, serbai aikštės viduryje sustojo į ratą ir išklausė trenerio padėkos ir sveikinimų.
Savo auklėtinius A. Djordjevičius liaupsino ir spaudos konferencijoje, mintimis apie savo kariauną dalijęsis itin emocingai.
„Mano žaidėjai buvo susikoncentravę, tryško noru ir pademonstravo savo aistrą ir atsidavimą – už tai jiems būsiu dėkingas visą savo gyvenimą. Jie tikri šių rungtynių herojai. Šie dvylika vyrukų nepraleido nė vienos treniruotės per visą pasirengimo ciklą. Sunkus darbas, atsidavimas, milžiniškas noras, jų tarpusavio ryšys ir žmogiškoji pusė – visa tai mus atvedė į šią pergalę“, – gražių žodžių savo ekipai negailėjo treneris.
Milošas Teodosičius, Nikola Jokičius, Nemanja Bjelica ar Miroslavas Raduljica – serbų nuostoliai šią vasarą išties milžiniški. Tačiau jie vis tiek reikiamu metu sugeba atrasti žaidėjus, nebijančius imtis iniciatyvos.
Ir jeigu 24 Bogdano Bogdanovičiaus taškai nieko nenustebino, tai nuo suolo pakilęs Bobanas Marjanovičius prie pergalės pridėjo 18, o Kauno „Žalgirio“ naujokas Vasilije Micičius per 10 minučių spėjo surinkti 5 taškus, tačiau kritiniu momentu švystelėjo žudantį tritaškį.
Traumą patyrusį Stefaną Jovičių pakeitęs gynėjas iš toli sėkmingai atakavo, kai rusai buvo priartėję vos dviejų taškų atstumu. Po šaltakraujiško žalgiriečio metimo žaidimo vadžias į savo rankas perėmė B. Bogdanovičius, pelnęs 5 taškus iš eilės, ir Serbijos krepšinio sirgaliai galėjo lengviau atsikvėpti (83:76).
„Jam šis turnyras – mokymosi procesas, kuris duos didelę paspirtį tolimesnei jo karjerai. Vasilije buvo sunku grupių etape – galbūt jis per daug dėmesio skyrė asmeniniams dalykams, vietoje to, kad vestų komandą.
Aš norėčiau, kad būtent tai jis ir darytų. Tačiau šiandien jis parodė didelę širdį: nebijojo imtis iniciatyvos, atlikti metimų ir juos pataikė“, – 23-ejų metų krepšininko indėliu džiaugėsi A. Djordjevičius.
Serbija, kaip visiškai atskira valstybė, tarptautinėse arenose debiutavo 2007 metais. Tačiau pirmasis žingsnis nebuvo sėkmingas – Europos čempionate buvo užimta vos 13 vieta. Visgi nuo tos dienos serbai kiekviename turnyre nužygiuoja bent iki elitinio aštuoneto ir savo kraityje turi po vieną Europos ir pasaulio čempionatų bei olimpinį sidabro medalį.
Įspūdinga, kad net du iš jų iškovoti vadovaujant būtent A. Djordjevičiui, kuris serbus ant antrojo apdovanojimų pakylos laiptelio atvedė 2014 ir 2016 metais – abukart finaluose buvo nusileista JAV žvaigždėms.
„Darysime viską, kad finišuotume kitaip nei paskutiniuose dviejuose finaluose“, – sirgaliams žadėjo komandos generolas, pabrėžęs, kad iki šiol nepralaimėjusi ir čempionus ispanus nukarūnavusi Slovėnija bus laikoma finalo favorite.
Ar Serbijos komandai pagaliau pavyks nutraukti sidabrinį prakeiksmą, sužinosime sekmadienį nuo 21.30 val. prasidėsiančiame lemiamame šio Europos čempionato mūšyje.
