Nenuobodi dvariška atmosfera
Istorija byloja, kad XIX amžiaus antrojoje pusėje kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija Skurzewska iš žinomų lenkų didikų giminės įkūrė prabanga bei kultūrine veikla garsėjusius rūmus.
Oginskių dvaro ansamblis bei jį supantis paslaptingas parkas yra ta unikali vieta, kurioje išliko ne tik materialusis, bet ir dvasinis paveldas. Įsivaizduokite išpuoselėtus, kasdien šukuojamus dvaro žirgyno žirgus, baltus marškinius su standinta apykakle dėvintį vyriausiąjį arklininką, dvaro virtuvėje mikliai besisukančias virėjas. Norėtumėte išgirsti šiek tiek pikantiškų pasakojimų iš dvariškių gyvenimo ir pasimėgauti kvapnia „kafija“ bei burnoje tirpstančiais pyragėliais?
Tuomet nusiteikite pramoginei ekskursijai kartu su teatrališkąja dvaro dama. Pasak renginių organizatorės-gidės Ingridos Šilgalytės, XIX a. Europos dvarininkų gyvenimas čia kaip ant delno: šokio etiketas, vėduoklės naudojimo paslaptys ir viliojimo ja menas, damų aprangos bei gestų kalba, ūsų priežiūros subtilybės ir kitas dvariškasis ceremonialas.
Pasivaikščioti po dvaro sodybos parką tiesiog būtina. Plungiškių atsiminimuose pasakojama, kad po seniausiu parke Perkūno ąžuolu Mykolo Oginskio žmona Marija rengdavo vaikams ir jaunimui vaidinimus. Dar gyva legenda, jog pagonybės laikais toje vietoje vaidilutė Galinda kūrenusi šventąją ugnį.
O Verkiančioji liepa, sakoma, prabilsianti tada, kai rudenį kris paskutinis lapas ir pro šalį eis tik vieną kartą gyvenime mylėjęs smuikininkas. Net niūriausią žiemos dieną nebylūs apsamanoję parko istorijos liudytojai atrodo išdidžiai bei patraukliai.
Literatūrinis jaukas poezijos mėgėjams
Palyginti nedidelėje erdvėje nuo 1987 m. veikiantis naujosios lietuvių poezijos pradininko, poeto Vytauto Mačernio muziejus Žemaičių Kalvarijoje – išsaugota istorija, atgiję prisiminimai, galimybė prisiliesti prie V. Mačernio kūrybinio palikimo.
Muziejuje eksponuojami Žemaičių dailės muziejaus eksponatai, per karą išlikusios poeto šeimos relikvijos, eilėraščių knygos, nuotraukos. Pasak V. Mačernio atminimą puoselėjančio šio muziejaus gido Broniaus Kleinausko, turistų muziejus niekada nestokoja.
„Įdomu ir šiek tiek romantiška iš arti pažvelgti į talentingo poeto gyvenimo kasdienybę, jo meilės bei tragiško likimo vingius“, – apie saugomą brangią atmintį kalba B. Kleinauskas.
V. Mačernio poeziją šiandien galima skaityti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, itališkai. Anot B. Kleinausko būtų gražu ją išversti į visas septynis kalbas, kurias V. Mačernis, būdamas vos 23-ejų, mokėjo.
Šaltojo karo aplinka
Už 24 km į šiaurę nuo Plungės, buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, Plokštinės raketų bazėje įrengta Šaltojo karo ekspozicija šiuo metu įgauna ypatingą reikšmę.
Ekspozicijoje, įrengtoje Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, pasakojama apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą, apie čia buvusį slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą. Čia buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 MT galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Kraupokai atrodo tuometinės teritorijos apsauga – daugiapakopės elektros užkardos. Bazės veikimo metu visa didžiulė teritorija buvo aptverta kelių eilių spygliuotų tvorų tinklu, karinį objektą saugojo ir ginkluoti kariai. Beje, kaip pastebi gidai, vyresniosios bei jaunosios kartų ekspozicijos lankytojų reakcija į kai kuriuos eksponatus labai skirtinga ir tai lemia laikmečio, apie kurį pasakojama, patirtys.
„Pasirokauti žemaitiška“
Pasikalbėti su tikru plungiškiu atvykėliui gali būti ne tik įdomu, bet ir sunkoka – žemaitiška tarmė tikrai kietas riešutėlis. Apsilankius ne vienoje kaimo sodyboje, kaip „Pas tėvukus“, „Prie žiedelio“, „Iešnalė“, galima ne tik susipažinti su žemaitiškomis tradicijomis, bet ir išskirtinių patiekalų paragauti.
Viliojančios patirtys – pamatyti, kaip sukamas tikras žemaitiškas kastinys, kaip kepama duona ir pyragai, paragauti cibulynės bei spirgutės, išgirsti apie natūralaus muilo ir aliejaus naudą sveikatai. Žemaitiškos šnekos ir tikros kaimiškos aplinkos sandūra su miestietišku gyvenimo būdu kartais būna tikrai emocionali bei smagi.
