Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija kelionę pradėti kviečia nuo Stakų ąžuolo aplankymo. Kaskart kvapą užgniaužia jo didybė ir šakų plotis. Tvirtos šakos papuoštos sniegu tik dar labiau išryškėja, nes jų vaizdo negožia vešlūs žali lapai. Stakų ąžuolas skaičiuoja netoli 1000 metų, rašoma direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Toliau sukime į Poškonis – čia įsikūręs Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras. Jame rasite puikią ekspoziciją, kurios pasididžiavimas – dzūkiški margaspalviai divonai. Senųjų tradicijų puoselėjimas viena iš pagrindinių parko veiklų, todėl siūloma didelė edukacijų įvairovė.
Netoli Poškonių žiemos miegu snaudžia dar vienas galiūnas – Grybiškių ąžuolas. Keliaudami šviesiu pušynu, netrukus pasieksite senolę šešiakamienę pušį, o už jos išvysite takelį, vedantį link Grybiškių ąžuolo. Reikia pripažinti, kad ši vieta turi ypatingą aurą – ratu sustojusios apsnigtos eglės tarsi kalbasi su senu išminčiumi ar klauso jo turtingų pasakojimų.
Apžiūrėję lankytojų centro ekspoziciją ir Grybiškių ąžuolą, keliaukime aplankyti garsiuosius parko gatvinius kaimus. Pasirinkimas tikrai didelis – Šiudainys, Žižmai, Rimašiai. Sustokime pastarajame. Rimašiai išsiskiria savo senąją gatve, grįsta akmenimis – bruku. Gatvė eina palei Gaujos upę ir tarsi atkartoja jos vingius.
Tvarkingai, galais į gatvę išsirikiavusios sodybos ramiai laukia pavasario, kur ne kur kapsi lašiukai nuo tirpstančių varveklių, o kiemuose linksmai čirškia žvirbliai.
Pasivaikščioję Rimašiuose, keliaukime link Bėčionių piliakalnio. Tai senovinės gyvenvietės pėdsakas, menantis baltų laikus – I–II a. pr. Kr. Pakilus į piliakalnio aikštelę, atsiveria plati žiemiška panorama. Tolumoje jau girdisi kranklių vestuvių garsai, o šalia poilsiui viliojančios pavėsinės lankytojais piktinasi mėlynsparnis rėksnys – kėkštas.
Tai pusdienio maršrutas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šį kraštą aplankyti verta visais metų laikais.
