Dar XVII amžiuje dešiniajame Nevėžio krante įsikūręs Raudondvaris – ramus 6000 gyventojų turintis Pakaunės miestelis, bene labiausiai garsėjantis dvaro ansambliu ir paskutinių jo savininkų grafų Tiškevičių istorija bei jų laikais čia klestėjusiu kultūriniu gyvenimu.
Žaidimo „Raudonkojo žingsniu“ kūrėja Marija Bareišienė – netipiška Raudondvario gyventoja – atitekėjusi į šį miestelį pas žemės ūkio inžinerijos institute dirbusį sutuoktinį, moteris augindama vaikus išvaikščiojo visus takus ir užkampius, klausinėdama senųjų gyventojų prisiminimų ir istorijų. Viena jų – apie namelyje šalia Tiškevičiaus sūnaus vestuvėms nutiesto kelio gyvenusį grafo ūkvedį.
„Labai įvairiai jį vadina – kartais vadina Chadakovskiu... Iš senųjų raudondvariečių aš išgirdau tokią istoriją, kad jis buvo labai griežtas, nes, kiek žinome, Tiškevičius žiemomis čia negyveno ir palikdavo visą ūkį, viską palikdavo savo prievaizdui. Ir tas žmogus taip visus žmones „tvarkė“, organizavo, kad jam mirus, sakė, niekas neatėjo į laidotuves“, – pasakoja žaidimo kūrėja.
Mintis visas istorijas sudėti į žaidimą, kurį žaisdami žmonės geriau pažintų Raudondvarį, Marijai kilo prieš daugiau kaip ketverius metus.
Apylinkėse perinčio į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto paukščio vardu pavadintą socialinį edukacinį stalo žaidimą „Raudonkojo žingsniu“ šiandien žaidžia net moksleiviai. Žaidėjai keliauja per žemėlapį, sustodami ant langelių su klausimais. Žemėlapį su itin išradingai pažymėtomis svarbiausiomis miestelio ir apylinkių vietomis nupiešė dailininkas Andrius Seselskas, o Raudondvario gyventojų darytos nuotraukos puošia klausimų korteles.
